Ši bendra misija tapo įtampos sumažinimo tarp JAV ir Sovietų Sąjungos simboliu ir pažymėjo Šaltojo karo kosminių varžybų baigtį ir 15 valstybių Tarptautinės kosminės stoties įkūrimą.
Misija buvo pradėta 1975 m. liepos 15 dieną. Du erdvėlaiviai pakilo iš priešingų Žemės pakraščių – Kennedžio kosminio centro Floridoje ir tuomet buvusio itin slapto kosmodromo Baikonūre, Kazachstane.
„Mes turėjome atidaryti liukus ir paspausti rankas virš Maskvos, tačiau tai nutiko virš Elbės upės, nes pagal grafiką pasiankstinome 20 minučių“ – prisiminė A.Leonovas.
Po dviejų dienų, liepos 17 – ąją, Amerikos „Apollo“ erdvėlaivis, pilotuojamas legendinio JAV astronauto generolo Thomaso Staffordo, susitiko savo „kolegą“ – erdvėlaivį „Soviet Soyuz“, kurį pilotavo Aleksejus Leonovas, aukštai virš Elbės upės Vokietijoje.
Tai buvo pirmas kartas, kuomet dvi Šaltojo karo kosminės programos susitiko dėl bendros priežasties, pristabdydami kosmines lenktynes ir pradėdami naują kosminio bendradarbiavimo erą, kuri vis dar tęsiasi Tarptautinės kosminės stoties bendradarbiavimo forma.
„Apollo“ – „Soyuz“ bendradarbiavimas yra to pagrindas“, – trečiadienį kalbėjo gen. Staffordas 40 metų istorinio įvykio minėjime, kuris dar žinomas kaip „Rankų paspaudimas kosmose“.
Praėjus maždaug 20 metų nuo sovietinio palydovo „Sputnik“ paleidimo 1957 m., kosminės lenktynės tarp NASA ir slaptos Sovietų Sąjungos programos artėjo prie pabaigos.
1972 m. buvo baigta NASA „Apollo“ Mėnulio programa po to, kai tuometinis JAV prezidentas Richardas Nixonas nutraukė paskutines dvi planuotas misijas. Erdvėlaiviai jau buvo sukurti ir JAV kosmoso agentūrai reikėjo kažką daryti su jos pertekliniais „Apollo“ moduliais.
Siekiant sumažinti įtampą – politika, kurią skatino R.Nixonas ir tuometinis Sovietų Sąungos vadovas Leonidas Brežnevas – JAV prezidentas pasiūlė panaudoti vieną iš „Apollo“ erdvėlaivių bendram kosminiam projektui su Svietų Sąjunga.
Du erdvėlaiviai, kurie reprezentavo sukauptą darbą dviejų visiškai skirtingų kosminių programų ir technologijų, susitiko kosmose aukštai virš Elbės upės.
„Mes turėjome atidaryti liukus ir paspausti rankas virš Maskvos, tačiau tai nutiko virš Elbės upės, nes pagal grafiką pasiankstinome 20 minučių“ – prisiminė A.Leonovas.
Abu kosmonautai labai gerai žinomi savo šalyse – A.Leonovas buvo pirmasis žmogus išsilaipinęs kosmose per „Soviet Voskhod 2“ misiją, o Staffordas – dviejų skrydžių veteranas, įskaitant „Gemini“ programą ir skrydžio į Mėnulį „Apollo 10“, kuomet dar prieš Neilo Armstrongo išsilaipinimą buvo patikrintas erdvėlaivis.
