Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Jei įvyktų branduolinė avarija? Reikia būti pasirengus ir blogiausiam scenarijui

Lietuvos gyventojams rūpestį dėl galimos branduolinės avarijos kelia Baltarusijos atominė elektrinė (Baltarusijos AE), pastatyta vos už 20 km nuo Lietuvos valstybės sienos. Nors atominėms elektrinėms numatyta daug saugos reikalavimų, tačiau Baltarusijos AE ekspertų laikoma nesaugia, todėl turime būti pasirengę galimoms avarijoms šioje atominėje elektrinėje.
Pratybos / RSC avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas Paulius Ruželė
Pratybos / RSC avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas Paulius Ruželė / RSC archyvas / Gretos Skaraitienės nuotr. / BNS nuotr.

Diskusijose apie galimus Baltarusijos AE avarijos scenarijus prisimenama ir Černobylio atominės elektrinės (Černobylio AE) avarija. Apie įvairius scenarijus, kas būtų, jei įvyktų branduolinė avarija, 15min kalbasi su Radiacinės saugos centro (RSC) specialistais.

Suprasti akimirksniu

  • Žinodami Černobylio AE avarijos patirtį, RSC specialistai ruošiasi scenarijui, kad Baltarusija informacijos apie branduolinę avariją neteiks.
  • Įvairių metų vėjų rožės rodo, kad vėjas dažniau pučia nuo Lietuvos link Baltarusijos, bet apie 30–40 proc. atvejų pučia nuo Baltarusijos AE į Lietuvos pusę.
  • Jei Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklo (RADIS) stotys užfiksuos aplinkos radiacinio fono padidėjimą, tai reikš, kad radioaktyviosios medžiagos jau pasiekė Lietuvą.
  • Įvykus branduolinei avarijai, gyventojai bus perspėjami trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus ir sirenų gausmu, detalesnę informaciją skelbs nacionalinis radijas ir televizija.
  • Pirmosiomis valandomis po avarijos visiems Lietuvos gyventojams būtų rekomenduojama slėptis, t. y. eiti į uždaras patalpas ir būti jose, kol radioaktyvusis debesis praslinks per Lietuvos teritoriją.
  • Įvykus branduolinei avarijai, planuojama evakuoti gyventojus, gyvenančius skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonoje (30 km spinduliu aplink atominę elektrinę).

Laiku pateikta informacija – kelios laimėtos valandos

Sprogus Černobylio AE branduoliniam reaktoriui, radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką truko apie 10 dienų, per kurias buvo išmestas didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis. Radioaktyvūs debesys iš Černobylio nuslinko per visą europinę tuometinės Sovietų Sąjungos dalį, Rytų Europą ir Skandinaviją, taip pat ir Lietuvą. Avarija Černobylio AE parodė, kad per palyginti trumpą laiką – kelias paras radioaktyviųjų medžiagų gali pasklisti didelėje teritorijoje.

Avarija Černobylio AE parodė, kad per palyginti trumpą laiką – kelias paras radioaktyviųjų medžiagų gali pasklisti didelėje teritorijoje.

Didžiausias radioaktyviojo cezio iškritų tankis buvo nustatytas Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose. Radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užteršta apie 150 000 km2 buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos ir apie 45 000 km2 ploto teritorija Šiaurės ir Rytų Europoje.

Pirmieji pranešimai apie Černobylio AE avariją sovietinėje žiniasklaidoje pasirodė 1986 m. balandžio 27 d., praėjus 36 valandoms po reaktoriaus sprogimo. Vienas didžiausių trūkumų reaguojant į Černobylio AE avariją buvo pavėluotas gyventojų informavimas.

Informacijos trūkumas ar visiškas jos nebuvimas leido atsirasti nepasitikėjimui vykdomomis apsaugos priemonėmis (evakavimu, perkėlimui ir pan.) bei turėjo neigiamos įtakos sveikatai (baimė, stresas), kartais net ir nesusijusios su jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiu.

Gyventojų informavimas ir instruktavimas, skubieji apsaugomieji veiksmai, tokie kaip slėpimasis, evakavimas, skydliaukės blokavimas stabiliuoju jodu, užterštų maisto produktų vartojimo uždraudimas buvo rekomenduoti pavėluotai ir neapsaugojo žmonių nuo avarinės apšvitos neigiamo poveikio sveikatai.

Informacijos trūkumas ar visiškas jos nebuvimas leido atsirasti nepasitikėjimui vykdomomis apsaugos priemonėmis.

Ar panašus scenarijus gali pasikartoti, jei avarija įvyktų Baltarusijos AE? Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas Paulius Ruželė sako, kad pagal tarptautinę konvenciją dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją, valstybės apie joje gresiančią ar įvykusią branduolinę avariją privalo informuoti Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) bei kaimyninių valstybių atsakingas institucijas.

Tačiau, žinodami karčią Černobylio AE avarijos patirtį, RSC specialistai kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ruošiasi ir kitokiam scenarijui – Baltarusija informacijos apie branduolinę avariją neteiks, o informacija iš TATENA‘os vėluos, tokiu atveju apie avariją bus sužinota tik tada, kai Lietuvos Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklo (RADIS) stotys užfiksuos aplinkos radiacinio fono padidėjimą, tai reikš, kad radioaktyviosios medžiagos jau pasiekė Lietuvą.

Jeigu Baltarusija apie avariją informuotų laiku, pasiruošimui organizuoti gyventojų apsaugomuosius veiksmus turėtume šiek tiek papildomo laiko.

RSC Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus specialistė Danutė Šidiškienė pasakoja, kad Fukušimoje apsaugomieji veiksmai buvo organizuoti iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką, nes buvo aišku, kad, nesant reaktorių aušinimo, išvengti išmetimų nepavyks. Tai idealus reagavimas.

Kur ir kaip judės radioaktyvusis debesis, lemia vėjas

Ar didelė tikimybė, kad iš Baltarusijos AE radioaktyvus debesis atkeliaus į Lietuvą? Paulius Ruželė sako, kad, stebint įvairių metų vėjų rožes, galima sakyti, kad vėjas dažniau pučia nuo Lietuvos link Baltarusijos, bet apie 30–40 proc. atvejų pučia nuo Baltarusijos AE į Lietuvos pusę.
Meteorologinės sąlygos lemia, kiek turėsime laiko. Scenarijų gali būti įvairių: labai stiprus vėjas gali iš karto atnešti radioaktyviąsias medžiagas, bet gali būti, kad avarijos metu vėjas pūs į Baltarusijos pusę ir tik po kelių dienų pasisuks link Lietuvos – tokiu atveju turėtume papildomo laiko pasirengti taikyti apsaugomuosius veiksmus“ – sako Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas Paulius Ruželė.

Specialistas primena, kad reikia įvertinti, jog radioaktyviąsias medžiagas ant žemės paviršiaus nusodina krituliai. Jei kritulių nėra, didesnė dalis radionuklidų, kaip ir Černobylio AE avarijos atveju, praslinktų virš mūsų šalies, bet jei lytų taip, kaip Černobylio AE avarijos metu lijo Skandinavijoje, tai daugiau radioaktyviųjų medžiagų būtų nusodinta ant žemės paviršiaus.

„Didelėje Norvegijos teritorijoje Černobylio AE avarijos metu dėl lietaus daug radioaktyviojo cezio nusėdo ant kerpių, kuriomis maitinasi elniai, todėl ir elniena, kurią norvegai ne tik patys valgo, bet ir eksportuoja, buvo užteršta“ – prisimena Danutė Šidiškienė.

Kuriami ir analizuojami įvairiausi scenarijai

Vienas kasdienių Radiacinės saugos centro darbų – avarinių situacijų modeliavimas specialiomis kompiuterinėmis programomis, parodantis, kaip sklistų radioaktyvusis užterštumas, jei avarija įvyktų šiuo metu. Modeliai sudaromi du kartus per dieną.

RSC archyvo nuotr. /ARGOS (angl. Accident Reporting and Guiding Operational System) prognozės modeliuojant radioaktyviųjų medžiagų išmetimo ir Baltarusijos atominės elektrinės į aplinka sklaida
RSC archyvo nuotr. /ARGOS (angl. Accident Reporting and Guiding Operational System) prognozės modeliuojant radioaktyviųjų medžiagų išmetimo ir Baltarusijos atominės elektrinės į aplinka sklaida

„Vertindami galimas radiologines pasekmes Lietuvai, imituojame įvairius avarijos Baltarusijos AE scenarijus su skirtingais išmetamų į aplinką radioaktyviųjų medžiagų kiekiais realiomis oro sąlygomis ir pagal prognozuojamą gyventojų apšvitą planuojame reagavimo veiksmus“, atskleidžia Paulius Ruželė.

Avarinės parengties zonos ir avarinio planavimo atstumai

Teritorijos aplink atomines elektrines, pagal TATENA‘os rekomendacijas, skirstomos į dvi avarinės parengties zonas ir du avarinio planavimo atstumus, kuriuose bus taikomi atitinkami apsaugomieji veiksmai.

Prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zona (5 km spindulio aplink atominę elektrinę atstumas), iš kurios iškart turėtų būti evakuojami žmonės, blokuojama skydliaukė jodu – rekomenduojama gerti kalio jodido tabletes. Įvykus branduolinei avarijai, šioje zonoje dirbantys ar esantys žmonės patirtų didžiausią avarinę apšvitą, dėl kurios galėtų atsirasti sunkių nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų pakenkimų (ūmus radiacinis sindromas, radiaciniai nudegimai ir pan.). Į Lietuvos teritoriją Baltarusijos AE prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zona nepatenka.

Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona (30 km spindulio aplink atominę elektrinę atstumas). Į šią zoną patenka septynios Švenčionių ir Vilniaus rajonų seniūnijos (apie 20 000 gyventojų). Įvykus avarijai Baltarusijos AE, iš šios zonos gyventojus planuojama skubiai evakuoti (per kelias valandas ar per parą laiko).

„Tiek Fukušimos, tiek Černobylio AE avarijų patirtys parodė, kad 30 km atstumu radioaktyviųjų medžiagų koncentracija būna gana didelė, todėl žmonės turi būti evakuoti“, – sako Paulius Ruželė.

Išplėstinio planavimo atstumas (100 km spindulio aplink atominę elektrinę atstumas). Kokių veiksmų bus imamasi šiame atstume, priklausytų nuo avarinės situacijos. Šiame atstume esančių gyventojų evakuoti nenumatoma, bet atlikus radiacinę žvalgybą, gali būti nustatytos atskiros teritorijos, kurios būtų labiau užterštos radioaktyviosiomis medžiagomis ir jose gyventi ilgesnį laiką būtų nesaugu. Į išplėstinio planavimo atstumą patenka 16 savivaldybių ir jose gyvena apie 900 000 gyventojų.

„Evakavimas yra skubus apsaugomasis veiksmas, o laikinas perkėlimas gali būti vykdomas po savaitės ar mėnesio ir tik iš tų teritorijų, kuriose būtų nustatytas didesnis radioaktyvusis aplinkos užterštumas.

Gali būti perkeltas kaimas ar tik keletas vienkiemių. Į 100 km spindulio atstumą patenka ir Vilnius, todėl neatmestina, kad kažkurio Vilniaus mikrorajono dalį gyventojų tektų perkelti, o gal nereikėtų ir nė vieno“, – skirtumus paaiškina Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas Paulius Ruželė.

Maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas (300 km spindulio aplink atominę elektrinę atstumas). Įvykus branduolinei avarijai, šiame atstume, į kurį patenka praktiškai visa Lietuva, planuojama kontroliuoti lauke augančių maisto produktų, pašarų radioaktyvųjį užterštumą, nes ant dirvos, atvirų vandens telkinių nusėdę radioaktyviosios medžiagos vėliau patenka į augalus.

RSC archyvas/Kaip organizuojama gyventojų apsauga branduolinės ar radiologinės avarijos metu?
RSC archyvas/Kaip organizuojama gyventojų apsauga branduolinės ar radiologinės avarijos metu?

„Maisto produktų, geriamojo vandens, pašarų radioaktyviojo užterštumo kontrolei bus skiriama daug dėmesio, nes į žmogaus organizmą patekęs užterštas maistas ar vanduo kelia pavojų sveikatai“, – pastebi RSC specialistė Danutė Šidiškienė.

Kaip viskas prasidės?

Įvykus branduolinei avarijai, gyventojai bus perspėjami trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus ir sirenų gausmu, detalesnę informaciją skelbs nacionalinis radijas ir televizija. Atokesnėse vietose gyvenantys žmonės apie įvykusią branduolinę avariją gali būti perspėjami naudojant automobilius, turinčius garso stiprinimo įrangą, arba per pasiuntinius.

Radiacinės saugos centras, įvertinęs avarinę situaciją, pateiks pirmines gyventojų apsaugomųjų veiksmų taikymo rekomendacijas. Pirmosiomis valandomis po avarijos visiems Lietuvos gyventojams būtų rekomenduojama slėptis, t. y. eiti į uždaras patalpas ir būti jose, kol radioaktyvusis debesis praslinks per Lietuvos teritoriją.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr. /Danutė Šidiškienė
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr. /Danutė Šidiškienė

„Būnant lauke labai svarbu saugotis nuo radioaktyviųjų medžiagų įkvėpimo. Tam rekomenduojama naudoti respiratorius, bet, jų neturint, tinka ir medicininės kaukės ar bet koks audinys, kuriuo galima pridengti kvėpavimo takus ir sumažinti įkvepiamų radioaktyviųjų medžiagų kiekį“, – pastebi RSC specialistė Danutė Šidiškienė.

Atėjus į uždaras patalpas, reikia uždaryti langus, duris, išjungti ventiliaciją, šilumos siurblius, užsandarinti ventiliacijos angas ir per nacionalinį radiją ir televiziją sekti teikiamą informaciją dėl tolesnių apsaugos priemonių taikymo.

Branduolinių avarijų metu aplinkoje pasklinda įvairių radioaktyviųjų medžiagų, tarp jų ir radioaktyviojo jodo, kuriam patekus į organizmą galimi skydliaukės pakenkimai. Siekiant apsaugoti

skydliaukę nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, išplėstinio planavimo atstume (100 km spinduliu aplink atominę elektrinę) gali būti rekomenduojama vartoti stabiliojo jodo preparatus (kalio jodido tabletes). „Išgirdus, kad įvyko avarija, gerti kalio jodido tablečių dar nereikėtų.

Kada konkrečiai reikės gerti šias tabletes, nurodys Sveikatos apsaugos ministerija. Skubėjimas gali tik pabloginti situaciją: pavyzdžiui, jei vėjas pučia radioaktyvųjį debesį nuo Lietuvos teritorijos, tai nėra tikslo šias tabletes vartoti, nes gali būti, kad po dienos ar kelių, vėjui pakeitus kryptį ir radioaktyviajam debesiui atslinkus į Lietuvos teritoriją, skydliaukės apsaugai skirtų kalio jodido tablečių gyventojai nebeturės. Todėl visą laiką reikia elgtis taip, kaip rekomenduoja atsakingosios institucijos“, – pataria Danutė Šidiškienė.

Atsižvelgiant į metų laiką ir siekiant apsisaugoti nuo radioaktyviųjų medžiagų patekimo į organizmą su maistu ir geriamuoju vandeniu, būtų rekomenduojama nevartoti lauke augančių maisto produktų, pieno ir neapsaugotų šachtinių šulinių vandens.

Kas bus vėliau ir kiek tai truks?

Įvykus branduolinei avarijai, planuojama evakuoti gyventojus, gyvenančius skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonoje (30 km spinduliu aplink atominę elektrinę).

Siekiant, kad radioaktyvusis užterštumas neišplistų į švarias teritorijas, bus atliekama evakuojamų gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolė (specialiais matavimo prietaisais patikrinta, ar nėra užteršti drabužiai, avalynė, kūnas), o prireikus – dezaktyvavimas (radioaktyviųjų medžiagų šalinimas nuo kūno paviršiaus prausiantis tekančiu vandeniu.).

Pasibaigus radioaktyviųjų medžiagų išmetimams į aplinką ir praslinkus radioaktyviajam debesiui, RSC specialistai organizuos užterštų teritorijų radiacinę žvalgybą, kurios metu bus nustatyta, ar teritorijos, iš kurių buvo evakuoti žmonės, yra saugios ir jie gali sugrįžti į savo namus.

Siekiant, kad radioaktyvusis užterštumas neišplistų į švarias teritorijas, bus atliekama evakuojamų gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolė.

Taip pat radiacinės žvalgybos metu gali būti nustatytos radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos teritorijos, kuriose gyventi ilgesnį laiką būtų nesaugu. Iš tokių teritorijų gyventojus bus rekomenduojama laikinai perkelti.

,,Svarbu žinoti, kad tiek apsaugomųjų veiksmų vykdymo inicijavimas, tiek jų atšaukimas turi būti pagrįstas, tai reiškia, kad tokių sprendimų įgyvendinimas turi duoti žmonėms daugiau naudos, nei žalos“, atkreipia dėmesį D. Šidiškienė.

Po branduolinės avarijos grįžimas į įprastą gyvenimą gali trukti mėnesius, metus ar dar ilgiau. Per šį laikotarpį būtų vykdomi aplinkos (pastatų, kelių, dirvožemio ir kt.) dezaktyvavimo darbai. Siekiant apsaugoti gyventojus nuo radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų maisto produktų, vandens vartojimo, nuolat būtų vykdoma jų radiologinė kontrolė. Atkurti įprastą ūkinę ir socialinę veiklą būtų leidžiama tik įsitikinus, kad žmonių apšvita tose teritorijose neviršys nustatytų leistinų lygių.

Sudaryti planai, vykdomos pratybos

Paulius Ruželė pastebi, kad įvykusių avarijų patirtis leidžia manyti, kad jei Baltarusijos AE įvyktų avarija, Lietuvos gyventojams psichologinis poveikis būtų didesnė problema, nei realus sveikatos sutrikdymas dėl žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

RSC archyvo nuotr. /Pratybos Kaune
RSC archyvo nuotr. /Pratybos Kaune

Pasak RSC specialisto, civilinės saugos pratybų metu yra išbandomi įvairūs scenarijai: „Pastaraisiais metais kasmet organizuojamos valstybinio lygio pratybos pasirengimo galimai branduolinei avarijai Baltarusijos AE tema, kuriose dalyvauja valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat įtraukiami ir gyventojai, kurie supažindinami su skubiaisiais apsaugomaisiais veiksmais, pavyzdžiui, perspėjimu, evakavimu, radioaktyviojo užterštumo kontrole ir dezaktyvavimu, skydliaukės blokavimu jodu ir kt. Nėra taip, kad, įvykus avarijai, bus pradedama planuoti, ką reikia daryti – veiksmai yra suplanuoti ir išbandomi pratybų metu“, – sako Paulius Ruželė.

Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Reklama
Šiaulių banko grupės valdomi pensijų fondai į daugiabučių renovaciją investuoja dar 7,5 mln. eurų
Užsisakykite 15min naujienlaiškius