Sekite 15min Google
Savo ruožtu Asta Bagdonavičienė, „Telia“ DI ekspertė, perspėja, kad natūralesnis bendravimas su DI gali skatinti didesnį pasitikėjimą technologijomis, todėl kartu auga ir poreikis rūpintis savo privatumu bei kibernetiniu saugumu.
„DI yra pirmoji technologija, su kuria žmonės pradeda užmegzti ne tik funkcinį, bet ir socialinį santykį. Mes jau nebespaudome mygtukų ar nebeieškome komandų meniu – kalbamės. Kai technologija pradeda suprasti mūsų humorą, stilių ir įpročius, klausimu tampa ne tai, ar DI kalbės kaip žmogus, o ar ateityje apskritai skirsime, su kuo bendraujame“, – teigia A.Bagdonavičienė.
Skaitmeninis žmogaus portretas
Pasak A.Bagdonavičienės, iš klausimų formuluočių, bendravimo tono ir užduočių pobūdžio dažnai galima pastebėti, kaip žmogus apdoroja informaciją, kiek dėmesio skiria detalėms, kaip sprendžia problemas ir kokio aiškumo tikisi iš atsakymų. Taip pat atsiskleidžia mandagumo įpročiai, kantrybė, pasitikėjimo technologijomis lygis ir net tai, kiek žmogus linkęs kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
„Skirtingai nei socialiniuose tinkluose, kur žmonės dažnai kuria norimą savo įvaizdį, pokalbiuose su DI jie dažnai elgiasi spontaniškiau. Todėl ilgesnė pokalbių istorija gali atskleisti ne tik tai, kuo žmogus domisi, bet ir kokia kryptimi jis mąsto, kaip priima sprendimus, sprendžia problemas bei kokiose srityse jaučiasi užtikrintai ar, priešingai, ieško pagalbos. O tokia informacija kelia ir privatumo bei duomenų apsaugos klausimų“, – teigia A.Bagdonavičienė.
Šią tendenciją patvirtina ir 2026 m. ETH Ciuricho universiteto mokslininkų tyrimas. Tyrėjai nustatė, kad DI modeliai, analizuodami vartotojų pokalbių istoriją, gali gana tiksliai prognozuoti tam tikrus asmenybės bruožus, o tikslumas didėja kartu su sukauptų pokalbių kiekiu.
Nors pavieniam vartotojui tokia rizika dažniausiai nėra didelė, mokslininkai perspėja, kad masiškai renkami tokie duomenys teoriškai galėtų būti panaudoti manipuliacijoms, dezinformacijos kampanijoms ar itin tiksliai pritaikytam įtikinėjimui. Todėl kartu su DI galimybėmis auga ir poreikis atsakingai vertinti, kokia informacija dalijamės pokalbiuose su šiomis sistemomis.
Perteklinis pasitikėjimas atveria saugumo spragas
Kaip pastebi A.Bagdonavičienė, bendraudami su DI žmonės neretai atsiveria labiau nei naudodamiesi paieškos sistemomis. Natūralūs pokalbiai ir į žmogų panašūs atsakymai skatina dalintis asmenine ar kita jautria informacija, todėl augant pasitikėjimui sistema didėja ir rizika netyčia atskleisti duomenis, kurie neturėtų išeiti už pokalbio ribų.
„Jau dabar matome, kad žmonės su DI vis dažniau bendrauja panašiai kaip su kolega, konsultantu ar kitu pašnekovu, todėl riba tarp technologijos ir žmogiško bendravimo pamažu blanksta. Tačiau kuo daugiau informacijos ir užduočių patikime DI sistemoms, tuo svarbiau tampa ne tik jų tikslumas, bet ir mūsų pačių gebėjimas saugoti savo duomenis bei atsakingai elgtis skaitmeninėje erdvėje“, – sako „Telia“ ekspertė.
Pasak jos, DI naudojimas nepanaikina įprastų skaitmeninių grėsmių, todėl svarbu išlaikyti tuos pačius saugumo principus, kaip ir kitose interneto platformose. Prieš dalijantis informacija verta įvertinti, ar joje nėra jautrių asmens duomenų, prisijungimų, finansinės informacijos ar kitų duomenų, kurie galėtų būti panaudoti netinkamai. Kartu svarbu pasirūpinti ir bendra savo skaitmeninės aplinkos apsauga.
Rizika kyla ne tik dėl to, ką žmogus pats atskleidžia DI. Sukčiai taip pat vis dažniau pasitelkia DI kurdami įtikinamesnes žinutes, el. laiškus ar socialinių tinklų paskyras, imituodami konkrečius žmones ar organizacijas ir pritaikydami turinį pagal viešai prieinamą informaciją. Todėl kuo daugiau asmeninių detalių žmogus palieka skaitmeninėje erdvėje, tuo svarbiau kritiškai vertinti net ir iš pirmo žvilgsnio įtikinamus prašymus ar žinutes.
