Nuo liepos 1 d. siuntos iš ne Europos Sąjungos šalių, kurių vertė neviršija 150 eurų, bus papildomai apmokestinamos bent 3 eurų dydžio muitu. Tai reiškia, kad už pigias prekes vartotojams gali tekti mokėti daugiau. Ekspertai neatmeta, kad artėjant naujų taisyklių įsigaliojimui, dalis žmonių gali suskubti įsigyti prekių iki jų pabrangimo.
Vis dėlto „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas įspėja – itin žema kaina ne visada reiškia gerą sandorį, ypač tuomet, kai dalį jos sumokame savo asmeniniais duomenimis, privatumu ar sunkiai pastebima įtaka mūsų pasirinkimams.
„Šios platformos uždirba iš pardavėjų komisinių mokesčių, reklamos, logistikos efektyvumo bei pakartotinių vartotojų pirkimų, net jei atskira prekė beveik neatneša pelno. Žemos kainos taip pat pritraukia didelį vartotojų srautą, kuris platformoms tampa vertingas pats savaime. Galiausiai pirkėjas dažnai sumoka ne tik pinigais, bet ir ilgesniu pristatymu, sudėtingesniais grąžinimo procesais ar net asmeniniais duomenimis“, – sako IT žinovas.
Visgi privatumo ar duomenų saugumo rizikos nėra būdingos vien kiniškoms platformoms. Panašius duomenis renka daugelis apsipirkimo ar socialinių tinklų programėlių, tačiau skirtumas dažnai slypi reguliavime, skaidrume ir vartotojų duomenų apsaugos standartuose. Dėl to specialistai ragina atsakingai vertinti bet kurią platformą – nepriklausomai nuo jos kilmės šalies.
Kodėl šios platformos taip įtraukia?
Jei teko naudotis tokiomis programėlėmis ar internetinėmis parduotuvėmis, tikriausiai pastebėjote, kad jas uždaryti greitai nėra lengva. Ir taip yra ne be reikalo.
Platformų algoritmai ir dizainas kuriami taip, kad skatintų kuo ilgesnį naršymą ir spontanišką apsipirkimą. Riboto laiko pasiūlymai, nuolat mažėjančios kainos, papildomos nuolaidos ar žaidybiniai elementai veikia panašiai kaip socialinių tinklų mechanizmai.
„Platformos išnaudoja greito apdovanojimo ir baimės praleisti gerą pasiūlymą efektą. Itin žemos kainos sukuria jausmą, kad žmogus beveik nieko nepraranda, todėl sprendimai tampa impulsyvesni“, – sako R.Liubertas ir priduria, kad ilgainiui tai gali skatinti emocinį apsipirkimą ir didinti nesąmoningą vartojimą.
Ką apie mus žino pigios apsipirkimo platformos?
Dalis vartotojų vis dar mano, kad apsipirkimo programėlės renka tik pristatymui ar atsiskaitymui reikalingą informaciją. Vis dėlto realybėje surenkamų duomenų kiekis yra kur kas platesnis.
Tokios platformos kaip Temu, SHEIN ar AliExpress gali turėti ne tik jūsų vardą, adresą ar pirkimų istoriją, bet ir informaciją apie naudojamą įrenginį, reklamos paspaudimus, vietovę ar naudojimosi įpročius.
Pasak R.Liuberto, iš šių duomenų galima gana tiksliai suprasti, kuo žmogus domisi ir kaip priima sprendimus.
„Platformos gali nustatyti, kokie produktai jus domina, kiek esate jautrus kainoms, kada dažniausiai apsiperkate ir ar linkstate į impulsyvius apsipirkimus. Tokie duomenys naudojami ne tik prekybai, bet ir itin tiksliam vartotojo profiliavimui bei personalizuotoms reklamoms“, – aiškina jis.
Ekspertas priduria, kad vartotojai dažnai suteikia programėlėms įvairius leidimus net nesusimąstydami, ar jie tikrai būtini.
„Diegdami programėles vartotojai dažnai automatiškai spaudžia „leisti“. Įtarimų turėtų kelti prašymai suteikti prieigą prie kontaktų, nuolatinės buvimo vietos, mikrofono ar kameros, jei tai nėra aiškiai susiję su parduotuvės funkcijomis. Kiekvienas leidimas turėtų būti pagrįstas konkrečia ir aiškiai matoma funkcija, pavyzdžiui, kameros naudojimu QR kodams nuskaityti ar buvimo vietos nustatymu artimiausiai parduotuvei parodyti“, – pabrėžia jis.
Ne tik privatumo iššūkiai
Nors kalbant apie pigaus apsipirkimo platformas dažniausiai minimi privatumo iššūkiai, ekspertai įspėja, kad nereikėtų numoti ranka ir į kibernetinio saugumo rizikas. Būtent jos gali galiausiai sukelti ne tik nepatogumų, bet ir realių finansinių nuostolių.
„Jeigu platforma turi saugumo spragų, jos gali būti išnaudojamos duomenų vagystėms, finansiniams nusikaltimams ar kitoms kibernetinėms atakoms. Kadangi šios platformos susijusios su bankų, mokėjimų ir kitomis svarbiomis sistemomis, didelio masto incidentai gali paveikti kritinę infrastruktūrą ir ekonominį stabilumą“, – aiškina R.Liubertas.
Jei, pavyzdžiui, išsaugoti mokėjimų duomenys patektų į piktavalių rankas, vartotojai gali susidurti su neteisėtais atsiskaitymais, bandymais perimti paskyras ar įvairiomis sukčiavimo schemomis.
Dėl to IT žinovas ragina į pigias apsipirkimo platformas žiūrėti ne tik kaip į būdą sutaupyti, bet ir kaip į skaitmeninę paslaugą, kuriai galioja tie patys saugumo principai kaip ir socialiniams tinklams ar internetinei bankininkystei, įskaitant stiprius slaptažodžius ir dviejų veiksnių autentifikavimą.
Kaip apsipirkti saugiau?
„NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas pateikia rekomendacijas, kaip pasirūpinti savo saugumu apsiperkant internete ar naudojantis pigių platformų programėlėmis:
- patikrinkite, ar svetainė, kurioje apsiperkama, naudoja saugų ryšį („https“) ir kokia yra jos internetinio adreso įregistravimo data;
- įvertinkite, kas yra programėlės kūrėjas ir kokius atsiliepimus ji turi;
- peržiūrėkite, kokių leidimų prašoma, ir nesuteikite jų, jei kyla įtarimų;
- naudokite stiprius slaptažodžius ir dviejų veiksnių autentifikavimą;
- mokėjimams naudokite tik patikimus atsiskaitymo būdus ar tarpininkus;
- nepamirškite antivirusinės įrangos ar kitų saugumo sprendimų.
„Net trumpas 30 sekundžių patikrinimas dažnai padeda išvengti sukčiavimo, duomenų vagystės ar nesaugių programėlių įsirašymo“, – apibendrina R.Liubertas.
