Sekite 15min Google
„Geran-4“ ir „Geran-5“ Ukrainos oro gynybai kelia naują iššūkį. Jų deklaruojamas maksimalus greitis siekia atitinkamai 500 km/h ir 600 km/h, o didesnis manevringumas bei galimybė skristi aukščiau suteikia jiems pranašumą prieš dalį tradicinių oro gynybos sistemų.
Įprastus sraigtinius „Shahed“ dronus Ukrainos pajėgos buvo išmokusios gana efektyviai numušti – jų sunaikinimo rodikliai viršijo 90 proc.
Tačiau reaktyvinių dronų atveju šis rodiklis siekia vos apie 55–57 proc.
Ukraina juos bando naikinti įvairiais būdais: nuo sovietinių priešlėktuvinių pabūklų ir nešiojamųjų raketų sistemų iki naikintuvų bei naujų dirbtiniu intelektu paremtų automatinių bokštelių. Tuo pat metu Ukrainos gynybos pramonė skubiai kuria specializuotus reaktyvinius dronus-perėmėjus.
Vienas iš pirmųjų sėkmingų pavyzdžių – SBU naudojamas delta sparno perėmėjas, kuris sugebėjo pasivyti ir sunaikinti „Geran-5“. Ukrainos valdžia kol kas neatskleidė, kas tiksliai sukūrė šią sistemą, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad panašius perėmėjus dabar kuria kelios komandos ir gamintojai.
Kas slepiasi „Geran-4“ viduje?
Lėtesnius „Shahed“ vis dažniau persekioja palyginti pigūs Ukrainos dronai-perėmėjai. Rusija į tai atsakė greitesnėmis „Geran“ versijomis ir jų masine gamyba. Ukrainos žvalgybos vertinimu, „Geran-4“ ir „Geran-5“ gamyba 2026 m. rugsėjį galėjo siekti apie 3 000 vienetų per mėnesį.
Neseniai atliktas „Radio Free Europe/Radio Liberty“ tyrimas suteikė retą galimybę pažvelgti į vieno „Geran-4“ vidų. Ukrainos specialistai išardė beveik nepažeistą droną ir nustatė, kad jame gausu užsienyje pagamintų komponentų.
Drono centre – Kinijoje pagamintas „Telefly LX-WP-160“ turboreaktyvinis variklis. Be jo, „Geran-4“ turi dieninę ir naktinę kamerą, kinišką tinklinio ryšio modemą, korinio ryšio įrangą ir 16 elementų CRPA anteną su apsaugos nuo trukdžių sistema „NASIR“.
Šie komponentai leidžia dronui palaikyti ryšį didesniu atstumu ir apsunkina jo navigacijos trikdymą Ukrainos elektroninės kovos priemonėmis.
Ukrainos žvalgyba taip pat aptiko „Texas Instruments“, „Micron“, „Analog Devices“, „STMicroelectronics“ ir kitų Vakarų gamintojų komponentų. Kitaip tariant, nors dronai surenkami Rusijoje, didelė jų technologinės bazės dalis vis dar priklauso nuo užsienio tiekimo.
Rusija bando šią priklausomybę mažinti. Naujesniuose „Geran-4“ pradėtas naudoti rusiškas TRD-200 turboreaktyvinis variklis, tačiau net jis surenkamas „Alabuga“ gamykloje iš Kinijoje pagamintų dalių.
Nauja grėsmė Ukrainai
Ukrainos žvalgyba skelbia, kad Rusija per mėnesį pagamina apie 3 000 „Geran-4“ ir „Geran-5“. Beveik kasdieniai jų smūgiai, ypač Kyjivui, verčia Ukrainą vis labiau remtis naikintuvais, mobiliaisiais oro gynybos daliniais ir nešiojamomis raketų sistemomis.
Jeigu toks dronas paleidžiamas iš Orelio srities Rusijoje, Kyjivą jis teoriškai gali pasiekti maždaug per valandą. Per tą laiką jis turi įveikti apie 500 km ir įveikti Ukrainos oro gynybos kliūtis.
Vien per laikotarpį nuo rugpjūčio 27 iki rugsėjo 27 d. Kyjive paskelbta daugiau kaip 235 oro pavojaus signalai, kurių bendra trukmė siekė 261 valandą. Per maždaug tą patį laikotarpį Rusijos atakos mieste pražudė apie 29 žmones ir sužeidė dar maždaug 228. Buvo apgadinti gyvenamieji namai ir kita civilinė infrastruktūra.
„The Guardian“ vertinimu, kiekviena oro pavojaus valanda Ukrainos ekonomikai kainuoja apie 45 mln. JAV dolerių, nes užsidaro įmonės, sutrinka viešasis transportas, o kai kur ribojami masiniai renginiai. Per pastaruosius metus Rusijos atakos Ukrainai padarė maždaug 10 mlrd. JAV dolerių žalą.
Ukraina skubiai kuria naujus perėmėjus
Reaktyvinių „Geran“ atsiradimas Ukrainos gynybos pramonei nebuvo visiškai netikėtas. Dar 2025 m. pradžioje, pradėjus demonstruoti pirmuosius perėmėjus-dronus, kūrėjams buvo užduodamas vienas svarbus klausimas: ar toks dronas galės pasiekti 600 km/h?
Iki tol dauguma Ukrainos perėmėjų buvo kuriami prieš įprastus „Shahed“, skrendančius maždaug 180–200 km/h greičiu. Net greičiausi 2026 m. pradžioje viešai demonstruoti modeliai pasiekdavo apie 400–450 km/h.
Rugpjūtį Gynybos ministerija paskelbė, kad Ukrainos pajėgoms perduotas „Alexa Spatium“ – pirmasis šalies perėmėjas, pirmiausia skirtas kovai su reaktyviniais „Shahed“. Vėliau Zelenskis patvirtino, kad prieš tokius dronus jau sėkmingai panaudotas ir kitas perėmėjas. Tuo pat metu Ukrainos operatoriai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame „SkyFall“ patobulintas „P1-SUN JetKiller“ sunaikina „Geran-5“.
Šiuo metu su oro pajėgomis reaktyvinius perėmėjus kuria mažiausiai 20 Ukrainos gamintojų. Pasak Ukrainos oro pajėgų vado pavaduotojo Jurijaus Čerevašenko, 14 iš jų jau pradėjo bandymus, šeši pasiekė tam tikrų rezultatų perimdami Rusijos reaktyvinius dronus, o trys parodė ypač daug žadančius rezultatus.
Kai kurie nauji perėmėjai jau gali pasiekti 400–600 km/h greitį, yra išbandyti, gavo NATO atsargų numerius ir pradėti naudoti.
Tačiau vien greičio nepakanka.
Kai žmogui lieka vos kelios sekundės
TAF Industries atstovė Uliana Verstiuk aiškina, kad jei perėmėjas ir „Geran“ artėja vienas prie kito 700–900 km/h bendru greičiu, pilotas gali turėti vos vieną ar dvi sekundes paskutinei trajektorijos korekcijai ir smūgiui.
Tokiu greičiu žmogaus reakcijos laikas tampa rimta problema.
Todėl naujos kartos perėmėjų kūrėjai vis daugiau dėmesio skiria dirbtiniam intelektui ir automatiniam galutiniam nukreipimui. Kompiuterinės regos sistemos gali pačios aptikti taikinį, perimti valdymą paskutinėje skrydžio fazėje ir nukreipti droną į taikinį.
Dar viena problema – reikia ne tik aptikti objektą, bet ir įsitikinti, kad tai iš tiesų priešo orlaivis. Visa tai turi įvykti per kelias sekundes.
TAF savo kuriamą sprendimą apibūdina kaip daugiapakopę DI architektūrą, sujungiančią taikinio atpažinimą ir galutinį nukreipimą.
Tačiau 600 km/h greičiausiai nėra galutinė riba. Pranešama, kad Rusija siekia padidinti dronų greitį iki 700–800 km/h dar prieš dabartinių Ukrainos perėmėjų masinės gamybos pradžią. Čerevašenko teigia, kad Ukrainos oro pajėgos taip pat ruošiasi scenarijui, kuriame Rusijos reaktyviniai dronai pasieks 800–900 km/h, nors tokie greičiai kol kas neužfiksuoti.
Ukrainos gynybos pramonė todėl susiduria su dvejopu iššūkiu: reikia ne tik kuo greičiau reaguoti į šiandienos grėsmę, bet ir kurti sistemas, kurios spėtų pasivyti rytojaus dronus.
