Eksperimentas pradedamas tuomet, kai laidos vedėjas į vandens stiklinę įberia įprastinio raudono smėlio, kur šis vandens paviršiuje suformuoja ploną, plaukiojantį sluoksnį. Tuomet vedėjas įkiša pirštą į vandenį ir šis kiaurai smėlio nepereina, o smėlio grūdeliai suformuoja apsauginį jo odos sluoksnį, tad pirštas lieka visiškai sausas.
Tokį eksperimentą labai paprasta pakartoti namuose. Viskas ko jums reikia – truputis smėlio ir vandeniui atsparaus purškalo.
Eksperimentas keistesnis pasidaro tuomet, kai į stiklinę įberiama krūva melsvo smėlio, o jį palietus pirštu susiformuoja stingdanti it iš kito pasaulio atrodanti struktūra, kuri nusėda stiklinės apačioje. Tačiau kai jis šią struktūrą nori išimti su šaukšteliu, ji vėl virsta sausu smėliu.
Tokį eksperimentą labai paprasta pakartoti namuose. Viskas ko jums reikia – truputis smėlio ir vandeniui atsparaus purškalo.
Smėlį reikia šiek tiek prasklaidyti ir išpurkšti jį vandeniui atspariais chemikalais. Kai tik smėlis išdžius, tapsite hidrofobinio smėlio savininku.
Taip mat galima įsigyti eksperimentui jau paruošto smėlio. Jis sudarytas iš paprasto paplūdimio smėlio, sumaišyto su mažomis silicio dalelėmis. Tuomet šis junginys yra paveikiamas trimetilsilanolio garais, kuris suriša silicio daleles.
Hidrofobiniu skysčiu padengtas smėlis darys viską, kad tik išvengtų kontakto su vandeniu – netgi formuos keistas sudėtis.
