Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti
2022 06 03 /16:30

Kas nutiktų Lietuvai, kaip atrodytų apsemtas Vilnius, jei ištirptų visi ledynai?

Statistikos departamento analitikai pateikia prognozes, kas atsitiktų Lietuvai ir pasauliui, jei ištirptų visi ledynai ir jūros lygis dėl to pakiltų 70 metrų.
Lietuvos žemėlapis esant 70 m jūros lygio pakilimui.
Lietuvos žemėlapis esant 70 m jūros lygio pakilimui. / Statistikos departamento žemėlapis

Statistikos departamento analitikai „Facebook“ paskyroje pateikia Lietuvos, Europos ir pasaulio žemėlapius, vaizduojančius, kaip pasikeistų dabartinė teritorija, jeigu jūros lygis pakiltų 70 metrų.

Uostu taptų Kaunas

Jei jūros lygis pakiltų 70 metrų, Lietuva prarastų Neringą, Klaipėdą, Palangą. Be to, iš viso netektų ketvirčio dabartinės teritorijos.

Svarbiausiu jūriniu uostu taptų Kaunas. Taip pat jūriniais uostais taptų Marijampolė ir Mažeikiai.

Visiškai apsemti būtų Biržai, Pasvalys, Panevėžys, Kėdainiai ir jų rajonai.

Susiformuotų ketvirčio dabartinės Lietuvos teritorijos dydžio „Šiaulių sala“.

34 proc. dabartinėse teritorijose dabar gyvenančių LT gyventojų būtų apsemti (esant 100 metrų pakilimui būtų apsemti 52 proc.).

Statistikos departamento žemėlapis/Lietuvos žemėlapis esant 100 m jūros lygio pakilimui.
Statistikos departamento žemėlapis/Lietuvos žemėlapis esant 100 m jūros lygio pakilimui.

Kaip atrodytų apsemtas Vilnius?

Statistikos departamento analitikai parengė iliustraciją, kuri rodo, kaip pasikeistų Vilnius, jeigu jūros lygis pakiltų 100 metrų. Labiausiai nukentėtų miesto centras, senamiestis, Žvėrynas, susitrauktų Lazdynai ir Vilkpėdė. Gedimino kalnas taptų sala.

Paskęstų Vyriausybė, Prezidentūra, Seimas, Katedra. Statistikos departamentas liktų sausas. Registrų centro neužlietų, bet Konstitucinio teismo rūmuose formuotųsi baseinas.

Statistikos departamento žemėlapis/Kaip pasikeistų Vilnius, jeigu jūros lygis pakiltų 100 metrų
Statistikos departamento žemėlapis/Kaip pasikeistų Vilnius, jeigu jūros lygis pakiltų 100 metrų

Kraustytis kitur turėtų Finansų, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Taip pat kitos vietos turėtų ieškoti Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuvos bankas.

Neapsemtos liktų Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Susiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos, Kultūros, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kas ištiktų Europą?

Jeigu jūros lygis pakiltų 70 metrų, Danija ir Olandija prarastų visą savo teritoriją.

Statistikos departamento žemėlapis/Europos žemėlapis esant 70 m jūros lygio pakilimui.
Statistikos departamento žemėlapis/Europos žemėlapis esant 70 m jūros lygio pakilimui.

Estija prarastų 80 proc. teritorijos, taip pat sostinę Taliną. Latvija prarastų apie 50 proc. teritorijos, taip pat sostinę Rygą.

Lietuva tokiu atveju taptų didžiausios teritorijos Baltijos valstybe.

Lenkija netektų penktadalio teritorijos, sostinė Varšuva taptų uostu.

Švedija prarastų nedaug, bet netektų sostinės Stokholmo. Suomijai tektų atsisveikinti su sostine Helsinkiu.

Anglija netektų sostinės Londono, Airija – Dublino. Vokietija prarastų trečdalį teritorijos, dingtų sostinė Berlynas. Prancūzija prarastų sostinę Paryžių. Italija prarastų aštuntadalį teritorijos, skęstų sostinė Roma.

Belgija netektų 50 proc. teritorijos, įskaitant sostinę Briuselį.

Ukrainoje Rusijos okupuotas Krymo pusiasalis taptų sala, paskęstų dabar taip pat Rusijos okupuotas Chersonas.

Iš žemėlapio dingtų Rusijos Kaliningrado sritis, pati Rusija skiltų į dvi dalis, dingtų Sankt Peterburgo miestas.

Kodėl 70 metrų?

Kodėl analitikai pasirinko 70 metrų jūros lygio kilimą? Anot jų, tokia būtų visiško ledynų ištirpimo įtaka.

Į klausimą, ar tai įmanoma, analitikai atsako taip: klausimas yra ne „ar“, o „kada“. Tikėtinas laiko mastelis – 10 tūkstančių metų.

Statistikos departamento žemėlapis/Pasaulio žemėlapis esant 70 m jūros lygio pakilimui.
Statistikos departamento žemėlapis/Pasaulio žemėlapis esant 70 m jūros lygio pakilimui.

Analitikai svarsto, kad vandens lygis gali pakilti dar labiau. Jei vandenyninės plutos produkcija pagreitės, tuomet vandenynai vidutiniškai bus topografiškai aukštesni ir iškels vandenį žemynų atžvilgiu. Manoma, kad būtent dėl tektonikos poveikio kreidos periodo viduryje vandenynų lygis buvo 150–300 metrų aukštesnis nei dabar.

O jei vandens lygis pakiltų 100 metrų?

Per kiek laiko jūros lygis gali pakilti 100 metrų? Milijonų ir dešimčių milijonų metų laiko mastelyje.

Statistikos departamento žemėlapis/Europos žemėlapis esant 100 m jūros lygio pakilimui.
Statistikos departamento žemėlapis/Europos žemėlapis esant 100 m jūros lygio pakilimui.

Tačiau 100 metrų vandens lygio pakilimas gali įvykti anksčiau, nes visuomet yra nedidelė tikimybė, kad taip atsitiks bet kada: dėl Vandenyninių magminių provincijų – kai po vandenynu išsiveržia labai daug lavos ir ji išstumia vandenį, pakeldama jūros lygį. Kreidos periode susidarė milžiniška Ontong-Javos provincija, kurios originalus tūris buvo 88 milijonai kubinių kilometrų (daugiau nei 2X didesnis nei Antarktidos ledynų tūris). Tikėtina, kad taip atsitiks pietų Afrikos zonoje.

Statistikos departamento žemėlapis/Pasaulio žemėlapis esant 100 m jūros lygio pakilimui.
Statistikos departamento žemėlapis/Pasaulio žemėlapis esant 100 m jūros lygio pakilimui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sužadėtuvių žiedo paieškos: kaip išrinkti tinkamiausią?
Reklama
Į Lietuvą atvyksta Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai besiruošianti ukrainiečių komanda
Reklama
Modernūs lietaus nuvedimo sistemų sprendimai
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais