Sekite 15min Google
Ši „Delta Biosciences“ misija – tai pirmasis tokio tipo eksperimentas TKS, kurio tikslas yra nustatyti, kaip įvairias vaistines medžiagas veikia kosminė spinduliuotė, atskirai nuo kitų kosminių veiksnių.
Eksperimento metu bus tiriami „Delta Biosciences“ ir ESA mokslininkų bendromis pastangomis atrinki 134 vaistiniai preparatai ir molekulės – tai plačiausias kada nors į kosmosą siųstas tokio pobūdžio mokslinis eksperimentas. Tarp jų – ir naujos „Delta Biosciences“ formuluotės, sukurtos siekiant apsaugoti vaistus nuo pavojingo radiacijos poveikio.
Mėginiai į Žemę bus grąžinami trimis skirtingais etapais per trejus metus, todėl bus galima nuosekliai stebėti tiriamose molekulėse vykstančius pokyčius. Tyrimo rezultatai padės geriau suprasti, kaip ilgalaikė spinduliuotė veikia vaistus, ir kurti patvaresnius vaistinius preparatus. Jie praverstų ne tik astronautams, skrisiantiems į Mėnulį ir Marsą, bet ir žmonėms Žemėje, esantiems toli nuo tiekimo grandinių ir vartojantiems vaistus, kurių kokybė turi būti užtikrinta laikant juos specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, šaldytuve.
„Dėkojame ESA, kad kartu su mumis įgyvendino inžinerinę šios misijos integraciją. Kosmose išbandysime vaistų formuluotes, kurias sukūrėme savo laboratorijose Žemėje. Stebėdami, kaip jas veikia kosminė spinduliuotė, geriau suprasime, kaip kurti saugesnius, veiksmingesnius ir ilgiau galiojančius vaistus.
Ši misija suteiks daug duomenų mokslininkams visame pasaulyje apie cheminių medžiagų elgseną kosmose. Kartu su ESA sukūrėme metodiką, leidžiančią greitai suprojektuoti, pagaminti ir integruoti mokslinę misiją. Taip pat kūrėme esamą infrastruktūrą taip, kad tokias misijas ateityje būtų galima kartoti“ – Dominykas Milašius, „Delta Biosciences“ bendraįkūrėjas.
Pirmoji, atskyrusi spinduliuotės poveikį ir nustačiusi, kad būtent ji lemia skilimą
Tarp tiriamų medžiagų – skubiosios medicinos vaistai, radioprotektoriai, vitaminai, maisto medžiagos ir specialūs papildai. Kiekvienas junginys bus tiriamas trimis etapais ir dviejose stoties vietose, kuriose skiriasi spinduliuotės lygis, o rezultatai bus lyginami su Žemėje laikomais kontroliniais mėginiais.
Viena kontrolinė mėginių grupė laikoma „Delta Biosciences“ laboratorijoje. Papildomai, patvirtintas radiacijos eksperimentas GSI Helmholco sunkiųjų jonų tyrimų centre Vokietijoje, kur cheminės ir vaistų molekulės bus apšvitintos sunkiaisiais jonais, imituojant galaktinę kosminę spinduliuotę Iš viso, ši misija surinks daugiau kaip 1 600 matavimo duomenų. Jie bus išsamiai išanalizuoti ir panaudoti algoritmams, prognozuojantiems vaistų skilimą, apmokyti.
Ši metodika padės atsakyti į ankstesniuose tyrimuose keltus, bet dar neatsakytus klausimus.
„Ankstesni TKS tyrimai parodė, kad kai kurių vaistų veiksmingumas kosmose mažėja greičiau, tačiau nebuvo nustatyta, kokios priežastys tai lemia. Šiame eksperimente orbitoje tiriami mėginiai bus lyginami su Žemėje sunkiųjų jonų spinduliuotės poveikiu veikiamais mėginiais. Taip siekiama nustatyti spinduliuotės poveikį ir įvertinti, ar apsauginės vaistų formuluotės gali sumažinti šį poveikį.“ – Dr. Christiane Hahn, ESA biologijos mokslų vadovė.
Sukurta pakartotiniam skrydžiui į kosmosą
„Delta Biosciences“ per mažiau nei dvejus metus ne tik sukūrė naujas cheminių junginių formuluotes, bet kartu su ESA projekto komanda suprojektavo, pagamino ir integravo šios misijos naudingąjį krovinį (angl., payload). Joje visas tiriamų mėginių rinkinys sutalpintas į miniatiūrinę konstrukciją, mėginiai izoliuojami nuo visų kitų aplinkos faktorių. Po daugybės skirtingų pakavimo bandymų, „Delta Biosciences“ ir ESA kartu atliko galutinį naudingojo krovinio pakavimą ESA švariosiose patalpose ESTEC centre Noordvijke, Nyderlanduose.
Prie misijos įgyvendinimo ir galutinės naudingojo krovinio konstrukcijos projektavimo taip pat prisidėjo ir nemažai partnerių, įskaitant Vokietijos aerokosmoso centrą (DLR).
„Europai reikia žemosios Žemės orbitos tyrimų infrastruktūros, kurią būtų galima pakartotinai naudoti, o ne kiekvieną kartą kurti iš naujo. Kartu su „Delta Biosciences“ sukurtas naudingasis krovinys yra miniatiūrizuotas, izoliuotas nuo aplinkos ir modulinis, todėl jį galima lengvai pritaikyti skirtingiems poreikiams. Dabar daugiausia dėmesio skirsime paleidimui, operacijoms orbitoje ir pirmajam mėginių grąžinimui į Žemę.“ – Antonella Sgambati, ESA žemosios Žemės orbitos naudingųjų krovinių grupės vadovė.
