Debesys, kvėpuojantys ugnimi: mokslininkai įspėja apie pavojų

Kas yra „ugnies debesis“?

Paprastai tariant, pyrocumulonimbus (pyroCb) yra milžiniški liūtiniai debesys, kuriuos sukelia patys gaisrai.

Galingi miškų gaisrai išskiria milžinišką kiekį energijos ir karščio. Šis karštas dūmų stulpas sparčiai kyla aukštyn.

Pasiekus tam tikrą aukštį, dėl žemo atmosferos slėgio viršūnė atvėsta, joje esanti drėgmė kondensuojasi ir virsta debesimi, galinčiu generuoti žaibus ir stiprius vėjus.

JAV kosmoso agentūra NASA šį reiškinį vaizdingai vadina „ugnimi kvėpuojančiu debesų drakonu“.

Tokios struktūros gali pasiekti net 10–15 kilometrų aukštį ir prasiskverbti į stratosferą.

Mokslininkų aiškinimu, tai yra perkūnija, susiformuojanti pačiame gaisro dūmų stulpe.

Jų teigimu, šie reiškiniai apima milžinišką – maždaug 10 000 kubinių kilometrų – atmosferos tūrį ir daro jai didžiulį poveikį.

Shutterstock nuotr./Miškas, ugnis

Kodėl šie debesys tokie pavojingi?

Susiformavę pyroCb debesys sukelia stiprius vėjo gūsius, kurie dar labiau įpučia ugnį apačioje. Be to, debesies generuojami žaibai gali įžiebti naujus ugnies židinius visiškai kitose vietose, toli nuo pirminio gaisro.

Ekspertai pabrėžia, kad stiprūs ir nenuspėjami vėjai gaisro elgseną paverčia chaotiška. Tai sukelia tiesioginį pavojų ugniagesių gyvybėms ant žemės.

Šio amžiaus pradžioje su pyroCb reiškiniais reguliariai susidurti pradėjo Australija.

Ekspertai pastebi, kad dabar jie fiksuojami vis dažniau. 2022 m. jie fiksuoti ir Kalifornijoje, tačiau Europai – ypač Prancūzijai – tai gali tapti nauja, dar nepatirta realybe.

Pasaulinė klimato krizė sukuria idealias sąlygas ne tik pačių gaisrų plitimui, bet ir šių pavojingų debesų formavimuisi.

Mokslininkai įspėja, kad tai nėra tiesiog pakilusi temperatūra – tai kompleksinė klimato kaita.

Kinta atmosfera, fizinės sąlygos žemės paviršiuje ir daugybė kitų faktorių.

Moksliniai klimato modeliai rodo, kad ateityje šių reiškinių intensyvumas tik stiprės.