Remiantis naujais moksliniais tyrimais, kačių perėjimas nuo laukinės medžiotojos prie lepinamo augintinio įvyko daug vėliau nei manyta anksčiau – ir kitoje vietoje.
Tyrėjai išanalizavo kačių kaulų DNR, rastą archeologinėse vietovėse Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Anatolijoje, ir palygino ją su šiuolaikinių kačių DNR.
Jie nustatė, kad prijaukinimas neprasidėjo žemės ūkio aušros laikotarpiu prieš maždaug 10 tūkst. metų Levante regione (dabartinė Sirija, Libanas, Izraelis, Palestina ir dalis Jordanijos), o keli tūkstantmečiai vėliau – Šiaurės Afrikoje.
Tai sutampa su žiniomis apie Egiptą, kur katės buvo gerbiamos, vaizduojamos mene ir mumifikuojamos.
-
Miesto kačių kontrolė: ar tikrai leidžiame pinigus tam, kam reikia?
-
Dešimtis eurų laukinėms katėms išleidžianti moteris: „Tokių normaliais nelaiko“
-
Dvi savaitės su „Huawei P30 Lite“: veislinio katino ir laukinės katės mišrūnas
-
Iš Gražinos paimtos ir žadamos konfiskuoti dvi katės – ištyrus genetiką paaiškėjo, kad jos negali gyventi Lietuvoje: koks gyvūnų likimas?
Vertintos kaip medžiotojos
Kai katės tapo artimesnės žmonėms, jos plito po pasaulį – buvo vertinamos kaip laivuose laikomos kenkėjų naikintojos.
Europą jos pasiekė tik prieš maždaug 2 tūkst. metų kartu su romėnais, o vėliau keliaudamos į rytus Šilko keliu pasiekė Kiniją.
Įdomu, kad Kinijoje žmonių gyvenvietėse prieš atsirandant naminėms katėms gyveno leopardinės katės – mažos laukinės katės dėmėtu kailiu, kurios prieš maždaug 3,5 tūkst. metų gyveno šalia žmonių.
Šios katės niekada neprijaukintos ir toliau gyvena laukinėje gamtoje visoje Azijoje.
Vėliau leopardinės katės buvo kryžmintos su naminėmis katėmis, siekiant išvesti Bengalijos veislę, pripažintą devintajame dešimtmetyje.
Šie tyrimai paskelbti žurnaluose „Science“ ir „Cell Genomics“.
