Mažutis nusileidimo aparatas su pripučiamais kambariais Marse kainuotų apie 200 mln. dolerių. O kur dar transportavimo išlaidos. Ir, savaime suprantama, maistas.
Tad „Neo Mammalian Studios“ parengė kelionės į Marsą kainoraštį.
Kelionė
Formuojant kelionės į Marsą sąmatą, pradėti reikėtų nuo to, kiek kainuoja iškelti krovinį į kosmosą. Ši kaina gali smarkiai skirtis: pensijon neseniai išėję NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai „Shuttle“ į orbitą aplink Žemę pusės kilogramo krovinį iškeldavo už maždaug 10 tūkst. JAV dolerių. Elono Musko bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ tą patį turėtų padaryti už 3 tūkst. dolerių. O štai vienas marsaeigio „Curiosity“ puskilogramis kelionėje į Marsą kainavo 900 tūkst. JAV dolerių.
Taigi kilogramo kaina – apie 2 mln. JAV dolerių.
Užsinorėjus nukeliauti pasižvalgyti po Marsą, tai kainuotų sunkiai įsivaizduojamą kapitalą. Keletas pirmaujančių kosmoso bendrovių siūlo maždaug tokias kainas vien už kelionę (be jokių nusileidimo ir gyvenimo Marse svaičiojimų – vien pamatyti Marsą iš arti pro erdvėlaivio iliuminatorių):
- NASA – 100 mlrd. JAV dolerių
- Privati bendrovė „SpaceX“ – 36 mlrd. JAV dolerių;
- „The Mars Society“ – 30 mlrd. JAV dolerių.
Taigi mažiausia kelionės į Marsą kaina prilygsta 2,5 mln. kelialapių kruiziniu laivu aplink pasaulį.
Būstas
Kelionės ir gyvenimo Marse vienas iš svarbiausių dalykų – slėptuvė ar būstas, kuriame gyvens kolonistai ar keliautojai. Daugelyje hipotetinių misijų būsto funkciją Marse atliktų nusileidimo aparatas, kuriuo žmonės nutūptų ant Marso paviršiaus. Nusileidimo modulis turėtų papildomų sekcijų, kurios išsiskleistų nusileidus Raudonojoje planetoje.
Būsto kaina – papildomos išlaidos, kurios nėra įskaičiuotos į kelionės kainą. 120 kvadratinių metrų ploto būstas Marse kainuotų: NASA – 267 mln. dolerių; „SpaceX“ – 150 mln. dolerių.
Pragyvenimas
Pragyvenimo kaina ir maistas banko sąskaitą išsekintų dar labiau. Apytiksliai skaičiuojama, kad per parą suaugusio žmogaus organizmui reikia apie 4 litrų vandens ir, atsižvelgiant į menką Marso gravitaciją, 1500–1700 kilokalorijų energijos (tiek yra poroje indelių konservuoto maisto). Gan asketiškas racionas, ar ne? Metinės tokio maisto raciono atsargos Marse kainuotų: NASA – 42 mln. JAV dolerių, „SpaceX“ – 13 mln. JAV dolerių.
Tiesa, Marse būtų galima užsiauginti maisto (daržovių, grūdų) ir išgauti vandens (jo yra Marso gelmėse, grunte ir atmosferoje). Techninės įrangos, kuri šių gėrybių parūpintų vienam žmogui, transportavimas į Marsą kainuotų štai kiek: NASA – 15,4 mln. JAV dolerių; „SpaceX“ – 4,6 mln. JAV dolerių.
Kad intensyviai dirbamos žemės užauginamo derliaus pakaktų vienam žmogui, reikėtų 4,7 tūkst. kvadratinių metrų (1,16 akro) žemės ploto. Reikiamos įrangos transportavimas į Marsą vienam žmogui kainuotų: NASA – 20,9 mln. JAV dolerių, „SpaceX“ – 11,75 mln. JAV dolerių.
Žemdirbystės ir daržininkystės privalumas – augalai išskiria deguonį, tad jo gabentis reikės kur kas mažiau. Kad patalpoje būtų palaikomas tinkamas deguonies ir anglies dvideginio balansas, vienam žmogui reikia 8 kvadratinių metrų dumblių „chlorella“ arba 400 kambarinių augalų.
Skambučiai į Žemę ir kitos ryšio paslaugos
Deja, privačių ryšio tiekėjų Marse nėra. Kol tokie atsiras, teks tenkintis 2001 m. paleisto Marso zondo „Oddisey“ teikiamomis paslaugomis. Bet tai nėra blogai. Mat SMS žinutė iš Marso į Žemę būtų... pigesnė!
Jei Žemėje 140 simbolių SMS žinutė kainuoja 5 JAV dolerio centus (esant kitoje šalyje kaina gali padidėti ir keliasdešimt kartų), tai siunčiant iš Marso į Žemę ji kainuotų tik 4 centus.
Tiesa, jei norėsite pasikalbėti su Žemėje likusiais artimaisiais, šis malonumas kainuos brangiau nei Žemėje. Minutės kaina – 210 JAV dolerių, tiek pat kainuotų ir 75 kilobaitų elektroninis laiškas. Populiariausio „Youtube“ vaizdo įrašo „Gangnam Style“ peržiūra Marse kainuotų 37,2 tūkst. JAV dolerių.
Apibendrinimas
Tad kelionė į Marsą vienam žmogui ir gyvenimas ten asketiškomis sąlygomis vienus metus 1,16 akrų sklype kainuotų (apytikriai): NASA – 121 mlrd. JAV dolerių, „SpaceX“ – 48 mlrd. JAV dolerių.
Atrodo daug. Bet jei JAV visą savo metinį karinį biudžetą (711 mlrd. JAV dolerių) paaukotų misijai į Marsą, į šią planetą galėtų nuskristi 15 žmonių įgula – kiekvienas su asmenine raketa ir akru dirbamos žemės.
Jei įgula į Marsą norėtų keliauti vienoje raketoje ir gyventi viename būste, tai gerokai sumažintų sąmatą, o E.Musko svajonės Marse apgyvendinti 80 tūkst. žmonių galėtų būti įgyvendintos per du dešimtmečius.
