Naudodamiesi šeimos archyvais, DNR testais ar genealogijos svetainėmis, daugelis žmonių gali atsekti savo giminės istoriją kelias ar net keliolika kartų atgal.
Ilgiausio pasaulyje šeimos medžio rekordas siejamas su kinų filosofu Konfucijumi (551–479 m. pr. Kr.). Jo giminės linija apima daugiau kaip 80 kartų – nuo VIII a. pr. Kr. gyvenusių protėvių iki šių dienų palikuonių. Tai beveik 3000 metų trunkanti šeimos istorija.
Tačiau, remiantis seniausių žinomų fosilijų moksliniu datavimu, žmonija egzistuoja jau apie 300 tūkstančių metų. Tad kiek kartų atgal siekia visa mūsų protėvių istorija?
Norint tai apskaičiuoti, reikia žinoti du dalykus: kiek laiko egzistuoja šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) ir kokia yra vidutinė vienos kartos trukmė, teigia Indianos universiteto populiacijų genetikas Matthew Hahnas. Kitaip tariant, žmonių kartų skaičių galima apskaičiuoti laiką nuo Homo sapiens atsiradimo padalijus iš vienos kartos trukmės, dar vadinamos kartų intervalu.
Pasak M.Hahno, kartų intervalas paprastai apibrėžiamas kaip vidutinis amžius, kai žmonės susilaukia vaikų.
„Jis dažniausiai būna ilgesnis vyrams nei moterims, nes vyrai vaikų gali susilaukti ir vėlesniame amžiuje“, – paaiškino mokslininkas.
Žmonijos kartų intervalas gali skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir laikotarpio, todėl skiriasi ir atsakymai į klausimą, kiek žmonių kartų gyveno iki mūsų.
Pavyzdžiui, 2003 m. žurnale „American Journal of Human Genetics“ paskelbtame Islandijos gyventojų tyrime kartų intervalas buvo apskaičiuotas remiantis išsamiais šalies bažnyčių ir kitų istorinių šaltinių įrašais. Pasitelkę šiuos duomenis, bendrovės „deCODE Genetics“ tyrėjai sudarė visos Islandijos gyventojų genealoginę duomenų bazę.
Tyrimas parodė, kad per pastaruosius 300 metų vidutinis kartų intervalas Islandijoje siekė 30,3 metų.
Kitame, 2005 m. paskelbtame tyrime, buvo remiamasi duomenimis apie vidutinį Europos moterų amžių gimdant vaikus 1960–2000 m. Tyrėjai taip pat apskaičiavo kartų intervalus vyrams. Šiame tyrime nustatyta, kad vidutinis kartų intervalas siekė 29,1 metų.
Vis dėlto tai yra palyginti naujo laikotarpio kartų intervalo įverčiai. 2023 m. žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime, kuriam vadovavo M.Hahnas, kartų intervalas buvo apskaičiuotas žvelgiant gerokai toliau į praeitį – į pastaruosius 250 tūkst. metų. Šiame tyrime buvo sujungti dviejų ankstesnių tyrimų duomenys.
2017 m. žurnale „Nature“ paskelbtas Islandijos gyventojų tyrimas, kuriam taip pat vadovavo „deCODE Genetics“, parodė, kad tėvų amžius turi įtakos vaikams perduodamų naujų mutacijų pobūdžiui. Remdamiesi šiais duomenimis, M.Hahnas ir jo kolegos sukūrė modelį, leidžiantį prognozuoti, kokio naujų mutacijų derinio būtų galima tikėtis žmonių populiacijoje, priklausomai nuo konkretaus laikotarpio kartų intervalo.
„Jei žinote, kokio tipo mutacijas žmonės perduoda savo vaikams priklausomai nuo savo amžiaus, ir turite tam tikrą mutacijų rinkinį, galite mėginti apskaičiuoti, kokio amžiaus buvo tėvai, kuriems šios mutacijos atsirado“, – aiškino M.Hahnas.
2020 m. žurnale „PLOS Biology“ paskelbtame tyrime buvo įvertinta, kada pirmą kartą atsirado milijonai šiandien žmonėms būdingų mutacijų. M.Hahnas su kolegomis šias mutacijas suskirstė pagal jų atsiradimo laikotarpį ir nustatė, koks naujų mutacijų derinys susiformavo kiekvienu iš jų. Remdamiesi šiais duomenimis, tyrėjai galėjo įvertinti kiekvieno laikotarpio kartų intervalą.
Nors per maždaug 250 tūkst. metų kartų intervalas kito, vidutiniškai jis siekė apie 26,9 metų. Pasak mokslininko, remiantis tokiu kartų intervalu, per 300 tūkst. metų būtų gyvenusios maždaug 11 152 žmonių kartos.
Evoliucijos biologas ir populiacijų genetikas Moisesas Coll Macia, dirbantis Evoliucinės biologijos institute Barselonoje, Ispanijoje, „Live Science“ teigė, kad 26,9 metų kartų intervalas „nėra neįsivaizduojamas“. Vis dėlto, pasak jo, vertinant tokius skaičius jis būtų linkęs pateikti ne vieną konkretų skaičių, o galimą kartų intervalo ribų diapazoną.
Žmonės ir šimpanzės turi bendrą protėvį, gyvenusį mioceno epochoje, maždaug prieš 23–5 mln. metų.
M.Coll Macia teigimu, apatine riba būtų galima laikyti vienų artimiausių šiandien gyvenančių mūsų giminaičių – šimpanzių (Pan troglodytes) – kartų intervalą. Žmonės ir šimpanzės turi bendrą protėvį, gyvenusį mioceno epochoje, maždaug prieš 23–5 mln. metų. Todėl, pasak M.Coll Macia, galima manyti, kad ankstyvųjų žmonių kartų intervalas galėjo būti tarp šiuolaikinių žmonių ir šiuolaikinių šimpanzių kartų intervalo.
Remiantis 2012 m. žurnale „PNAS“ paskelbtu straipsniu, šimpanzių kartos trukmė siekia apie 24,6 metų.
Kalbėdamas apie viršutinę ribą, taikomą šiuolaikiniams žmonėms, M.Coll Macia siūlė 26–30 metų intervalą. Toks vertinimas remiasi 2016 m. žurnale „PNAS“ paskelbtu tyrimu, kuriame buvo analizuojami senovės ir šiuolaikinių žmonių genomuose aptikti neandertaliečių DNR fragmentai. Pagal juos tyrėjai siekė įvertinti žmonių kartų intervalą per pastaruosius 45 tūkst. metų.
Remiantis M.Coll Macia nurodytu viršutiniu kartų intervalo įverčiu – maždaug 30 metų – iki mūsų būtų gyvenusios bent 10 tūkst. žmonių kartų. O taikant apatinį, 24,6 metų, įvertį, šis skaičius išaugtų iki maždaug 12 195 kartų.
Kad ir kurį skaičiavimą pasirinktume, aišku viena – žmonijos giminės medis driekiasi nepaprastai giliai į praeitį.