Kinijoje atsivėrė milžiniškas plyšys: jis tęsiasi kilometrus ir vis dar plečiasi

Šiaurės centrinėje Kinijoje driekiasi Pinglu slėnis – įspūdingas, 10 km ilgio ir iki 2 km pločio kanjonas, kurio gylis siekia apie 100 metrų.

Beveik vertikalios jo sienos primena fantastinio filmo dekoracijas, tad nenuostabu, kad būtent ši vieta 2016 m. tapo viena iš filmo „Didžioji siena“ (angl. The Great Wall) filmavimo aikštelių, rašo „WP Tech“.

Tačiau Pinglu slėnio formavimąsi lėmė ne vien vėjo ar vandens erozija. Šis kanjonas yra didesnės, daugiau nei 1200 km besitęsiančios Šansi aktyvios lūžių sistemos dalis. Šis milžiniškas tektoninis lūžis, besidriekiantis nuo Šansi provincijos iki Vejaus slėnio, pamažu skelia Kinijos teritoriją.

Kodėl slėnis tebesiplečia?

Žemės plutos tempimo procesai Šiaurės Kinijos bloke prasidėjo prieš 10–12 milijonų metų ir nesiliauja iki šiol. Veikiant tektoninėms jėgoms, atskiri plutos blokai kyla ir leidžiasi, taip formuodami gilias įdubas bei stačias atodangas.

Mokslininkų vertinimu, Pinglu slėnis kasmet pailgėja maždaug 0,5–1,6 mm. GPS stebėjimai rodo, kad šį procesą lemia kelių veiksnių visuma: po Indijos ir Eurazijos plokščių susidūrimo kilęs slėgis, litosferos silpnėjimas bei procesai Žemės mantijoje.

Prie unikalaus kraštovaizdžio prisideda ir Šansi provincijai būdingas liosas. Ši minkšta uoliena yra itin neatspari vandens erozijai, todėl tektoninės atodangos čia sparčiai virsta giliais kanjonais su beveik stačiomis sienomis.

Seisminis pavojus ir istorinė atmintis

Šis regionas pasižymi dideliu seisminiu aktyvumu. Būtent čia 1556 m. įvyko vienas tragiškiausių žemės drebėjimų žmonijos istorijoje. Katastrofa nusinešė daugiau nei 800 tūkst. gyvybių – daugelis aukų žuvo po griūvančiais urviniais būstais, kurie buvo įrengti lioso atodangose.

Šiandien Pinglu slėnis yra populiari turistų ir fotografų kryptis, tačiau mokslininkams tai – visų pirma akivaizdus įrodymas, kad Kinijos žemės gelmės tebėra aktyvios ir nuolat keičiasi.

Priminsime, kad kiek anksčiau mokslininkai aptiko naujų įrodymų apie uolienų atodangas, kurios padėjo susiformuoti Didžiojo kanjono sluoksniams.