Kokia iš tiesų yra viesulo griaunamoji jėga ir kuo šis reiškinys skiriasi nuo įprastos audros?
„Žinių radijo“ laidoje „Persona Grata“ Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis buvo paklaustas, kas nutiktų, jei viesulas pereitų per Gedimino pilį ar Trakų pilį.
„Ko gero, pilies nenuneštų. Bet ar visi mūsų stikliniai dangoraižiai atlaikytų – jau kitas klausimas. Viesulas sukuria labai žemą slėgį, todėl aplink pastatus susidaro tarsi vakuumas. Kai pastato viduje slėgis lieka didesnis, gali būti išplėšti langai, pakeltas stogas, o griaunamoji jėga dar labiau padidėja“, – aiškino klimatologas.
Kai pastato viduje slėgis lieka didesnis, gali būti išplėšti langai, pakeltas stogas, o griaunamoji jėga dar labiau padidėja.
Pasak A.Bukančio, Lietuvoje susidarantys viesulai paprastai būna silpnesni nei Jungtinėse Valstijose stebimi tornadai, nes mūsų regione susiduria mažiau kontrastingos oro masės ir formuojasi ne tokie galingi audros debesys.
„Pas mus mažiau kontrastingos oro masės susiduria, ne tokie galingi kamuoliniai lietaus debesys. Viesulas susidaro po storais kamuoliniais debesimis, kai susiformuoja labai stiprus kylantis oro srautas. Prieš tai dažniausiai būna liūtis, žaibai, škvalas ir kruša“, – sakė jis.
Anot klimatologo, viesulo griaunamąją jėgą lemia ne tik didžiulis vėjo greitis. Lietuvos viesuluose jis gali siekti 50–60 metrų per sekundę, tačiau papildomos žalos sukelia ir staigus slėgio skirtumas bei stipri trauka į viršų.
„Yra ne vienas atvejis, kai viesulai apvertė sunkiasvorius automobilius, traktorius, su šaknimis rovė medžius. Tai labai didelė jėga“, – kalbėjo A.Bukantis.
Profesorius pabrėžė, kad viesulai gali susidaryti praktiškai bet kur – virš miestų, miškų, gyvenviečių ar vandens telkinių: „Čia tarsi loterija – ar klius tai vietai, ar ne.“
A.Bukantis priminė, kad permainingi orai ir ekstremalūs reiškiniai yra būdingi Lietuvos klimatui, todėl tikėtis ilgų stabilių ir komfortiškų orų periodų nereikėtų.
Viesulai vis dažnesni
Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojami vis dažnesni viesulai. Nors sausumos viesulai šalyje vis dar laikomi gana retu reiškiniu, birželio 5 dieną jų užfiksuota ne vienas.
Kaip skelbė už orų stebėjimą, prognozes atsakingas „Meteo centras“, tą dieną Lietuvą pasiekė pirmosios rimtesnės 2026-ųjų vasaros perkūnijos, o jų metu susiformavo keli sūkuriai skirtingose šalies vietose.
Vienas stipriausių viesulų užfiksuotas Kazlų Rūdos savivaldybėje. Meteorologų teigimu, sūkurys laužė stambias medžių šakas, vertė ar pusiau lūžo subrendę medžiai, todėl neabejotinai pasiekė žemės paviršių.
Praėjus kiek daugiau nei valandai, viesulas fiksuotas ir Kauno rajone, Garliavos apylinkėse – buvo apgadinti pastatų stogai, išversti medžiai.
Dar vienas viesulas tą pačią dieną užfiksuotas Panevėžio rajone.
„Meteo centras“ akcentavo, kad nors viesulai Lietuvoje pastaraisiais metais fiksuojami kone kasmet, stipresni jų atvejai išlieka reti.
Tokių reiškinių prognozavimas, anot specialistų, išlieka itin sudėtingas – nors bendros atmosferos sąlygos gali rodyti palankumą, tiksliai numatyti vietos ir laiko beveik neįmanoma.
