Kornelio universiteto profesorius Andrew Bassas teigia, kad priežastis, kodėl mes šnekėdami gestikuliuojame, evoliucijos keliu veda atgal iki pat priešistorinių žuvų.
Tyrimas atskleidė, kad žinduoliams ir paukščiams būdingi nervinių ląstelių tinklai, kontroliuojantys kalbinius mechanizmus ir galūnių judesius, vystytis prasidėjo priešistorinių žuvų užpakalinėse smegenyse. Tai paaiškina, kodėl pas žmones bei daugybę kitų stuburinių, egzistuoja toks glaudus ryšis tarp kalbinių garsų ir gestikuliavimo galūnėmis. „Šis atradimas ateityje galbūt atskleis dar įdomesnių kalbos evoliucijos faktų“, – teigė A.Bassas.
„Tokios galūnės, kaip pelekai, daugiausiai naudojamos judėjimui. Tačiau jos taip pat funkcionuoja kaip bendravimo įrankis, siunčiantis negarsinius signalus, kuriuos mes vadiname gestais“, – pasakojo A.Bassas.
