Iš tiesų, yra daugybė priežasčių, kodėl branduoliniai reaktoriai didžiuosiuose civiliniuose laivuose nėra sutinkami. Visų pirma, žinoma, tenka paminėti kainą. Nors reaktoriui kuro gali pakakti ir daugiau nei 10 metų, jis pats neišvengiamai yra labai brangus. Karinių laivų atveju tai yra laikoma būtinybe, nes užsukti į uostą pasipildyti degalų įmanoma tikrai ne visuomet. Juk krovininiai laivai keliauja iš taško A į tašką B, o kariniai patruliuoja visame pasaulyje, tad karo metu labai ilgai negrįžtų į uostą.
Nors manoma, kad veikimo sąnaudomis branduolinis reaktorius būtų efektyvesnis nei dabar naudojami dyzeliniai varikliai, pirminė kaina būtų tiesiog per didelė – reaktorius neatsipirktų. Veikimo sąnaudų skirtumas būtų per mažas, nes reaktoriui prižiūrėti reikėtų daugiau žmonių, o dabar deginamas mazutas yra neįtikėtinai pigus.
Kalbant apie pinigus, branduoliniai reaktoriai yra labai dideli, o krovininiai laivai vietos pertekliumi tikrai nesiskundžia. Kuo daugiau vietos užima laivo mazgai ir įgula, tuo mažiau jos lieka kroviniams. Taigi, branduolinis reaktorius sumažintų pajamas.
Tuomet yra problema su išsilavinimo trūkumu. Kalbame ne apie specialistų trūkumą – jei laivybos pramonė pasisuktų šia kryptimi, jūrinių branduolinių reaktorių priežiūros specialistų ruošimas tikrai suintensyvėtų. Problema ta, kad daugybė žmonių tiesiog bijo branduolinių reaktorių. Ir ne tik žmonių – atominiai laivai yra neįleidžiami ir į kai kuriuos uostus. Jei didžiausi krovininiai laivai pereitų prie branduolinių reaktorių, žmonės tai sutiktų nelabai palankiai. Būtų bijoma avarijos ar to, kad branduolinės technologijos ar radioaktyvios atliekos pateks į teroristų rankas. Tai, beje, nėra labai pagrįsti nuogąstavimai – branduolinių reaktorių naudojimą būtų įmanoma sukontroliuoti. Dabar aplinką gausiai teršiantys laivai tikrai nėra saugesni aplinkai nei branduoliniai.
Tačiau negalima sakyti, kad bandymų nebuvo. 1962 metais buvo užbaigtas eksperimentinis krovininis laivas „NS Savannah“, kurį į priekį varė būtent branduolinis reaktorius. Šis nedidelis laivas tuomet buvo vienintelis toks JAV, todėl jau vien dėl sausumoje liekančio personalo ir reikalingos įrangos jo naudojimo kaštai buvo dideli. Dar daugiau – jis pats buvo gana mažas (nes tik eksperimentinis), todėl apie jokį atsipirkimą kalbos ir būti negalėjo. Juk iš beveik 47 milijonų dolerių, už kuriuos buvo pastatytas šis laivas, net 28,3 milijonus teko pakloti už reaktorių. 1972 metais „NS Savannah“ buvo išleistas į užtarnautą poilsį. Dabar vienintelis branduolinis krovininis laivas yra rusų „Sevmorput“, pastatytas 1986 metais. Tai yra ledlaužis, naudojamas daugiausiai karinėms Rusijos reikmėms Arkties regione. Iš tiesų, dauguma civilių atominių laivų yra ledlaužiai.
Ir karinėms reikmėms branduoliniai reaktoriai pasitelkiami ne visada. Vienas moderniausių lėktuvnešių „Queen Elizabeth“, tarnaujantis JK Karališkajame laivyne, yra varomas įprastu skystu kuru (naudoja turbinas ir jūrinius dyzelinius variklius). Toks sprendimas priimtas dėl kainos ir siekiant išlaikyti mažesnę įgulą.
