Ši mįslė yra viena iš didžiausių, gaubiančių mūsų rūšį. Planetoje, kurioje knibždėjo skirtingi žmonių tipai (nuo neandertaliečių iki į hobitus panašių Flores žmonių), dabar liko tik viena rūšis: Homo sapiens.
Dabartinis mūsų vienišumas Žemėje yra evoliucinė keistenybė – nors neaišku, kada mūsų rūšis tapo vieninteliu Žemės šeimininku, kaip ir neaišku, kodėl išgyvenome, kai visos kitos žmonių versijos išmirė. Ar mes išžudėme konkurentus, ar kiti tiesiog buvo blogiau prisitaikę ir nesugebėjo sureaguoti į tada planetoje vykusias ekstremalias klimato permainas?
Tokie pagrindiniai klausimai turėtų būti svarstomi konferencijoje „Kai Europą dengė ledas ir pelenai“, šią savaitę vyksiančioje Britų muziejuje, Londone. Susitikime mokslininkai pasidalins rezultatais iš penkerių metų tyrimo programos, kurioje mįslėms įminti buvo naudojamos modernios datavimo technikos.
Pragaištingas ugnikalnio išsiveržimas
Tyrėjai dėmesį sutelkė į neandertaliečius, išvaizda ir smegenų dydžiu labai artimus dabartiniams žmonėms. Kadaise jie dominavo Europoje, bet dabartiniams žmonėms atsikėlus iš gimtosios Afrikos prieš maždaug 60 tūkst. metų, išnyko. Kyla klausimas: kodėl?
„Pagrindinė problema, trukdžiusi suprasti, kas nutiko, kai dabartiniai žmonės pasirodė Europoje, buvo mūsų atsikraustymo data, – sako profesorius Chrisas Stringeris iš Gamtos istorijos muziejaus Londone. – Spėta, kad Europoje pasirodėme prieš maždaug 35 tūkst. metų ir kad po to su neandertaliečiais kartu gyvenome tūkstančius metų. Manyta, kad jie galėjo išlikti nišose – tarkime, urvuose Gibraltare – iki maždaug 28 tūkst. metų nuo mūsų laikų.“
Kitaip sakant, vyko ilgas, laipsniškas kontrolės perėmimas. Panašu, ši idėja konferencijoje bus sutrinta į miltus, sako C.Stringeris.
Panašu, kad daugiau neandertaliečių smegenų buvo skirta regėjimui ir kūno kontrolei, paliekant mažesnę smegenų dalį tvarkytis su kitomis funkcijomis, pavyzdžiui, bendruomeniniais ryšiais, – sakė E.Pearce.
Penkerių metų trukmės tyrimų programos „ResET“ (angl. Response of humans to abrupt environmental transitions) rezultatai parodys, kad dabartiniai žmonės atvyko daug anksčiau nei manyta, o neandertaliečiai išnyko anksčiau nei galvojome. Kruopštus radinių iš visos Europos datavimas rodo, kad Homo sapiens galėjo pasiekti Europą prieš 45 tūkst. metų. Po 5 tūkst. metų neandertaliečiai praktiškai išnyko.
„Panašu, kad ankstesnis neandertaliečių radimviečių tyrimas, rodęs, kad jiems mažiau, nei 40 tūkst. metų, buvo klaidingas, – pastebi C.Stringeris. – Tai pagrindinis atradimas, kuris bus aptariamas konferencijoje.“
Senesnių nei 40 tūkst. metų pavyzdžių datavimas radioaktyviosios anglies metodu visada buvo nelengva užduotis. Radioaktyvioji anglis skyla santykinai greitai ir po 40 tūkst. metų matuojamame pavyzdyje jos bus likę labai mažai. Menkiausias užteršimas gali sužlugdyti datavimo pastangas.
Tačiau mokslininkai surado šios problemos sprendimo būdą. Oksfordo universitete, Tomo Highamo vadovaujami mokslininkai sukūrė naujus taršos pašalinimo metodus ir sugebėjo atlikti daug tikslesnius šio periodo radioaktyviosios anglies datavimus. Be to, „ResET“ tyrėjai naudojo Campi Flegrei vulkano, stūksančio į vakarus nuo Neapolio, pražūtingo išsiveržimo, įvykusio prieš 39 tūkst. metų, įrodymus.
Nesenos studijos parodė, kad šis išsiveržimas buvo daug pragaištingesnis nei manyta anksčiau. Į orą buvo išsviesta daugiau nei 250 kubinių kilometrų pelenų, užklojusių didžiulius plotus Europos rytuose, Šiaurės Afrikoje, ir Azijos vakarinėje dalyje. Šis sluoksnis suteikia mokslininkams tikslias šio periodo datavimo priemones ir kartu su naujuoju radioaktyviosios anglies datavimo metodu rodo, kad Europoje neandertaliečiai nebegyveno jau prieš 39 tūkst. metų, t.y. 10 tūkst. metų anksčiau nei pagal ankstesnius vertinimus. Tai reikšmingas mūsų supratimo apie artimiausius evoliucinius pusbrolius pokytis.
Kai kurie tyrėjai netgi iškėlė idėją, kad Campi Flegrei – didžiausias vulkano išsiveržimas Europoje per daugiau, nei 200 tūkst. metų – galėjo turėti katastrofiškų pasekmių. Gigantiški pelenų debesys turėjo užstoti Saulę mėnesiams, o gal ir metams ir sukelti atšalimą. Sieros dioksido, fluoridų ir chloridų emisijos sukėlė intensyvius rūgščius lietus. Neandertaliečiai galėjo paprasčiausiai sušalti ir mirtinai uždusti.
Campi Flegrei išsiveržimas ne tik parodo mums neandertaliečių išnykimo datą, jis gali suteikti ir išnykimo priežastį, nors C.Stringeris kalba atsargiai.
„Kai kurie tyrėjai mano, kad yra ryšys tarp išsiveržimo ir neandertaliečių išnykimo. Bet aš tuo abejoju, – sako jis. – Remiantis naujuoju radioaktyviosios anglies datavimu ir „ResET“ programos mokslininkų atliktais darbais, atrodo, kad neandertaliečiai tikriausiai jau buvo išnykę. Žinoma, keletas jų dar galėjo gyventi ir Campi Flegrei galėjo suduoti galutinį smūgį. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad išsiveržimas buvo pagrindinė neandertaliečių išnykimo priežastis.“
Prisitaikymas prie aplinkos
Tai kas tada išžudė neandertaliečius? Atsižvelgiant į jų dingimo nuo planetos paviršiaus spartą po dabartinio žmogaus paplitimo iš Afrikos, panašu, kad svarbiausią vaidmenį jų išnykime suvaidino Homo sapiens. Tai nereiškia, kad gainiojomės juos ir žudėme – neįtikėtinas scenarijus, turint omenyje jų raumeningą sudėjimą. Tačiau remiantis naujausiu tyrimu peršasi išvada, kad buvome sėkmingesni, konkuruodami dėl išteklių.
Eiluned Pearce ir Robinas Dunbaras iš Oksfordo universiteto dirbo su C.Stringeriu ir lygino 32 Homo sapiens ir 13 neandertaliečių kaukolių. Paaiškėjo, kad šių akiduobės buvo žymiai didesnės. Jie padarė išvadą, kad didesnės akys galėjo būti prisitaikymas prie ilgų, tamsių naktų ir europietiškų žiemų ir reikalavo daug didesnės vaizdinio apdorojimo smegenų srities neandertaliečių kaukolėse.
Tuo tarpu dabartiniams žmonėms iš saulėtosios Afrikos tokios adaptacijos nereikėjo ir vietoje to jiems išsivystė priekinė smegenų žievė, siejama su aukštesnio lygio informacijos apdorojimu. „Panašu, kad daugiau neandertaliečių smegenų buvo skirta regėjimui ir kūno kontrolei, paliekant mažesnę smegenų dalį tvarkytis su kitomis funkcijomis, pavyzdžiui, bendruomeniniais ryšiais“, – E.Pearce pasakojo „BBC News“.
Šį aspektą pabrėžia ir C.Stringeris: „Neandertaliečių smegenys buvo tokio pat dydžio, kaip dabartinių žmonių, bet jų kūnai buvo didesni. Didesnius kūnus turėjo kontroliuoti daugiau smegenų ląstelių, o be to, daugiau smegenų žievės reikėjo skirti geresnei regai. Tai reiškia, kad jiems likdavo mažiau smegenų galios, lyginant su dabartiniais žmonėmis.“
Tad mūsų protėviai turėjo smegenų pranašumą, nors jų smegenys ir nebuvo didesnės už neandertaliečių. Kaip jie naudojo papildomą smegenų galią, nustatyti sunkiau, nors daugelis mokslininkų mano, kad jos padėjo išlaikyti sudėtingus, plačius socialinius ryšius. Pavyzdžiui, tiesioginė to pasekmė galėjo būti gebėjimo kalbėti sudėtinga kalba išsivystymas.
Plataus klanų tinklo turėjimas būtų buvęs svarbus pranašumas Europoje, tada grimzdusioje į dar vieną ledynmetį. Kai pasidarydavo riesta vienai grupei, kita grupė galėjo pagelbėti. Neandertaliečių užnugaris buvo prastesnis. Tokį požiūrį remia neandertaliečių naudotų titnaginių įrankių tyrimai. Jie retai randami toliau nei už 50 kilometrų nuo šaltinio. O dabartiniai žmonės rengė operacijas, kurių pėdsakų aptinkama ir už 320 kilometrų.
Žmonėms vis svarbesnis darėsi kultūrinis gyvenimas. Tanya‘os Smith iš Harvardo universiteto tyrimas atskleidė, kad dabartinių žmonių vaikystė tapo ilgesnė nei neandertaliečių. Tyrinėdama neandertaliečių vaikų dantis ji atrado, kad jie augo daug greičiau nei dabartinių žmonių vaikų. Dantų augimas siejamas su bendru vystymusi ir rodo, kad neandertaliečiai turėjo daug mažesnes galimybes mokytis iš savo tėvų ir gentainių.
„Mes perėjome nuo primityvios „gyvenk greitai ir mirk jaunas“ strategijos prie „gyvenk lėtai ir pasenk“ ir tai padėjo žmonėms tapti vienu iš sėkmingiausių planetos organizmų“, sakė T.Smith. Taigi neandertaliečiai – jau gyvenę retomis, mažomis populiacijomis visoje Europoje – buvo fundamentaliai netinkamai prisitaikę susitvarkyti su atvykėliais iš Afrikos.
„Gali būti ne viena neandertaliečių išnykimo priežastis, – pabrėžia C.Stringeris. – Skirtinguose regionuose jie galėjo išnykti dėl skirtingų priežasčių, bet pagrindinė priežastis aiški. Jų nebuvo pakankamai.“
Du žmogaus veidai
Manoma, kad neandertaliečiai ir dabartiniai žmonės išsivystė iš bendro protėvio, Homo heidelbergensis, maždaug prieš 400 tūkst. metų. Homo heidelbergensis tada egzistavo Europoje, Afrikoje ir Azijoje.
Svarstoma, kad rūšis evoliucionavo į neandertaliečius Europoje ir į Homo sapiens Afrikoje. Neandertaliečiai buvo raumeningesni ir turėjo platesnius pečius nei dabartiniai žmonės, taip prisitaikydami prie šaltesnės Europos aplinkos. Homo sapiens gebėjo geriau netekti kūno šilumos, tai buvo atsakas į Afrikos sąlygas. Homo sapiens pradėjo vystyti artistinius gebėjimus ir simbolinį mąstymą.
Maždaug prieš 60 tūkst. metų dabartiniai žmonės migravo iš Afrikos į Aziją ir Europą. Nežinoma, kada jie pirmą kartą susitiko su neandertaliečiais, bet, mažiausiai vieną kartą, vienoje vietoje, iš to susitikimo išėjo kai kas teigiamo – genetiniai duomenys rodo buvus šiokį tokį tarprūšinį poravimąsi. Dėl to mūsų genuose tebegyvena maži neandertaliečių DNR fragmentai.
Šaltinis: „The Observer“
