Sekite 15min Google
Nors pats energijos taupymo režimas akumuliatoriui nekenkia, nuolatinis jo naudojimas turi tam tikrų trūkumų, rašo technologijų leidinys „SlashGear“.
Telefonas gali veikti lėčiau
Vienas pagrindinių energijos taupymo režimo trūkumų – mažesnis sąsajos sklandumas. Daugelyje įrenginių ekrano atnaujinimo dažnis apribojamas iki 60 Hz ar dar mažiau, todėl slenkant puslapius ir naudojantis sistemos animacijomis vaizdas gali atrodyti ne toks sklandus.
Tai ypač pastebima telefonuose, kurių ekranai palaiko 90 arba 120 Hz atnaujinimo dažnį. Kai kuriuose modeliuose taip pat gali būti išjungiama vibracinė reakcija į prisilietimus ir kiti sąsajos efektai.
Galite pavėluotai gauti svarbų pranešimą
Energijos taupymo režimas ne tik sumažina ekrano atnaujinimo dažnį, bet ir riboja programėlių veiklą fone. Todėl elektroninis paštas gali būti atnaujinamas rečiau, o failų atsisiuntimas ir duomenų sinchronizavimas – pristabdomi.
Pavyzdžiui, nuotraukos į debesijos saugyklą gali būti įkeliamos ne iš karto, o socialinių tinklų programėlės naują turinį gali parodyti tik jas atidarius.
Kai kuriuose „Android“ telefonuose foninių procesų ribojimas gali lemti net pavėluotus pranešimus iš „WhatsApp“ ar kitų programėlių.
Apribojamos kai kurios telefono funkcijos
Įjungus energijos taupymo režimą, telefonas gali sumažinti didžiausią ekrano ryškumą, išjungti nuolat įjungto ekrano funkciją („Always-On Display“) ir sutrumpinti laiką iki automatinio ekrano užrakinimo.
Sumažėjęs ryškumas ypač pastebimas lauke, o ilgiau skaitant telefone gali erzinti tai, kad ekranas greičiau užgęsta ir jį tenka nuolat paliesti.
Be to, „iPhone“ energijos taupymo režimas gali apriboti 5G ryšio naudojimą. Foninės veiklos apribojimai taip pat gali turėti įtakos programėlėms, kurios naudoja vietos nustatymo duomenis. Todėl kai kurios funkcijos, pavyzdžiui, buvimo vietos bendrinimas realiuoju laiku, gali veikti ne taip sklandžiai.
Baterijos energijos sutaupoma mažiau, nei tikimasi
Pagrindinis energijos taupymo režimo tikslas – kuo ilgiau išlaikyti telefoną veikiantį be įkroviklio. Idealiu atveju jis turėtų suteikti dar kelias papildomas naudojimosi valandas, tačiau realybėje nauda gali būti gerokai mažesnė.
Šis režimas geriausiai padeda taupyti energiją, kai telefonu nesinaudojama aktyviai. Jei ir toliau žiūrite vaizdo įrašus, naršote internete ir naudojate įvairias programėles, sutaupytos energijos kiekis daugiausia priklausys nuo ekrano atnaujinimo dažnio ir kitų apribojimų, kurie ne visada turi didelę įtaką energijos sąnaudoms.
„SlashGear“ remiasi „YouTube“ kanalo „PhoneBuff“ eksperimentu, per kurį buvo palygintas dviejų „iPhone“ telefonų baterijų išsikrovimas: viename energijos taupymo režimas buvo įjungtas, kitame – išjungtas. Rezultatai parodė, kad telefonų veikimo laiko skirtumas buvo labai nedidelis.
Leidinio autorius taip pat pažymėjo, kad naudodamas „iPhone 18 Pro“ nepastebėjo reikšmingo veikimo laiko pailgėjimo įjungus energijos taupymo režimą.
Kada energijos taupymo režimas vis dėlto naudingas?
Šis režimas praverčia, kai baterijos įkrova sparčiai senka ir iki įkroviklio dar toli. Tačiau nuolat laikyti jį įjungtą nebūtina, ypač jei norite naudotis visomis telefono funkcijomis be apribojimų.
Norint pailginti telefono veikimo laiką, galima išbandyti ir kitus būdus. Pavyzdžiui, „iPhone“ nustatymuose galima pasirinkti 4G ryšį arba nustatyti automatinį 5G naudojimą. „Android“ telefonuose taip pat dažniausiai galima pasirinkti pageidaujamą mobiliojo ryšio tipą.
Jei baterija greitai išsikrauna, verta išbandyti ir šiuos patarimus:
- Išjungti nuolat įjungto ekrano funkciją („Always-On Display“).
- Sumažinti ekrano ryškumą.
- Įjungti tamsųjį režimą, ypač jei telefonas turi OLED ekraną.
- Apriboti nereikalingą programėlių duomenų naudojimą fone.
- Jei reikia, vietoj 5G pasirinkti 4G ryšį.
Taip galima sumažinti energijos sąnaudas ir kartu išsaugoti daugiau įprastų telefono funkcijų.
