„Žygis tęsiasi“, – paskelbė ESA.
„ESA Mokslo programos komitetas oficialiai patvirtino, kad misija būtų tęsiama papildomus devynis mėnesius“, – nurodė agentūra, pridūrusi, kad paskutiniame programos etape erdvėlaivis „Rosetta“ gali būti „nutupdytas“ ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos, aplink kurią jis dabar sukasi.
Tuomet pagrindinis misijos modulis atsidurtų šalia mažytės laboratorijos, kurią jis globojo per milijardus kilometrų apimančią odisėją.
Pradėta 2004 metais ši misija laikoma svarbia gaire kosmoso tyrimuose.
Per šią misiją, kurioje dalyvauja aplink kometą skriejantis erdvėlaivis „Rosetta “ ir jo atnešta kibernetinė laboratorija „Philae“, siekiama įminti senas kometų paslaptis. Mokslininkai tiksi, kad šios pirmykštės ledo ir dulkių sankaupos gali padėti atskleisti, kaip formavosi Saulės sistema.
Zondas „Philae“ nusileido ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos lapkričio 12 dieną po epo vertos 10 metų trukusios kelionės, kurią atliko nešamas aparato „Rosetta“.
Per nusileidimo operacija „Philae“ nesugebėjo prisitvirtinti harpūnais prie šito ledo kamuolio paviršiaus – zondas kelis kartus atšoko ir nutūpė pakrypęs tokioje kometos paviršiaus vietoje, kuri nuolat buvo šešėlyje.
Zondo akumuliatorių energijos išteklių pakako maždaug 60 val. trukusiems tyrimams. „Philae“ pasiuntė į Žemę daug duomenų, o vėliau persijungė į budėjimo režimą.
Tikėtasi, kad kometai artėjant prie Saulės „ Philae“ fotoelementus pasieks pakankamas šviesos srautas, kad akumuliatoriai pasikrautų, o zondas vėl įsijungtų ir užmegztų ryšį – tuomet būtų galima atlikti virtinę naujų eksperimentų.
Praėjus septyniems mėnesiams, birželio 13 dieną, 100 kilogramų sveriantis zondas „Philae“ atsibudo ir užmezgė ryšį su Žeme.
Kometa, ant kurios yra nusileidęs „Philae“, dabar yra už 215 mln. km nuo Saulės ir už 305 mln. km nuo Žemės. Ji skrieja 31,24 km per sekundę greičiu.
Kometa artėja prie perihelio – savo orbitos taško, esančio arčiausiai Saulės. Jį praskriejusi rugpjūčio 13 dieną kometa vėl sugrįš į kosmoso tolybes
Fantastiška naujiena
Projekte „Rosetta“ dalyvaujantis mokslininkas Mattas Tayloras sakė, kad misijos pratęsimas yra „fantastiška naujiena“.
„Mes galėsime stebėti mažėjantį kometos aktyvumą šiai vėl nutolstant nuo Saulės, ir turėsime galimybę arčiau priskrieti prie kometos ir toliau rinkti unikalius duomenis“, – sakė jis.
„Tiksliai sulyginę „prieš tai ir po to“ gautus duomenis mes daug geriau suprasime, kaip keičiasi kometos per visą savo gyvenimą“, – kalbėjo M.Tayloras.
Ši misijos finansavimas buvo skirtas tik iki 2015 metų gruodžio mėnesio, bet jos pratęsimas nebuvo staigmena.
Iki 2016-ųjų rugsėjo pabaigos, „kai kometa vėl ims tolti nuo Saulės, erdvėlaiviui „Rosetta“ nebepakaks mūsų žvaigždės energijos moksliniams eksperimentams“, – nurodė ESA.
Antradienį „Rosetta“ buvo už 294 739 926 kilometrų nuo Žemės, 207 880 198 kilometrai nuo Saulės.
„Tuomet, erdvėlaivis tikriausias bus nuleistas ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus“, – pažymi ESA.
Kilo mintis „Rosettą“, kuri nėra suprojektuota tūpimui, spirale per tris mėnesius nuleisti į kometą, panaudojus paskutinius lašus degalų, tikintis gauti unikalius paviršiaus vaizdus stambiu planu.
„Tačiau vis dar reikia daug nuveikti, kad šis misijos pabaigos scenarijus būtų įmanomas“, – perspėjo misijos vadybininkas Patrickas Martinas.
„Pirmiausia turime patikrinti erdvėlaivio būklę po perihelio ir jo veiklą priartėjus prie kometos, o vėliau turėsime pamėginti nustatyti, kurioje kometos vietoje galėtum jį nuleisti“.
Antradienį „Rosetta“ buvo už 294 739 926 kilometrų nuo Žemės, 207 880 198 kilometrai nuo Saulės, nurodė ESA savo tinklalapyje.
Paleistas iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje šios ESA misijos erdvėlaivis įveikė 7,015 mlrd. kilometrų.
