Dabar populiaru
Publikuota 2022 09 16, 10:42

Kontroversiškas mokslininkų siūlymas: užšaldyti ašigalius purškiant į atmosferą sieros dioksidą

Mokslininkai pristatė prieštaringai vertinamą planą, kaip užšaldyti Šiaurės ir Pietų ašigalius ir sulėtinti vis spartėjantį planetos šilimą.
Tirpstantis amžinasis įšalas
Tirpstantis amžinasis įšalas / 123RF.com nuotr.

Jie teigia, kad aukštai skrendantys lėktuvai galėtų į atmosferą išpurkšti mikroskopines aerozolio daleles, kurios atspindėtų saulės šviesą ir atvėsintų tirpstančius ledynus, rašo „Sky News“.

Per metus reikėtų apie 175 000 skrydžių, kurių metu išsiskirtų milijonai tonų anglies dioksido.

Nepaisant to, buvęs Jungtinės Karalystės vyriausiasis mokslininkas palaiko šiuos planus ir „Sky News“ sakė, kad poliarinis atšilimas šiuo metu yra kritinis, o ledo užšaldymas galėtų sustabdyti pasaulinio vandenyno lygio kilimą.

Naujajam tyrimui vadovavo Wake'as Smithas iš Jeilio universiteto Jungtinėse Valstijose. Jis įspėjo, kad planas bus taikomas ne klimato kaitos priežasčiai, o svarbiam jos simptomui gydyti.

„Tai aspirinas, o ne penicilinas. Tai nėra dekarbonizacijos pakaitalas“, – sakė jis.

Pagal planą 125 karinių degalų papildymui ore skirtų lėktuvų flotilė išleistų mikroskopinių sieros dioksido dalelių debesį 13 km aukštyje ir 60 laipsnių platumoje abiejuose pusrutuliuose.

Dalelės lėtai dreifuotų link ašigalių dėl aukštikalnių vėjų, šiek tiek užtemdydamos Žemės paviršių.

Pavasarį ir vasarą išsiskiriančių šiek tiek daugiau nei 13 mln. tonų dalelių pakaktų, kad poliariniai regionai atvėstų 2 laipsniais Celsijaus, o vidutinėse platumose atšalimas būtų nuosaikesnis, teigiama moksliniame žurnale „Environmental Research Communications“ paskelbtuose tyrimo rezultatuose.

Planas yra prieštaringai vertinamas ne tik dėl to, kad dėl didelio skrydžių skaičiaus (kuris, 2021 m. duomenimis, prilygtų daugiau nei dviejų dienų pasauliniam oro eismui) šiltnamio efektą sukeliančios dujos patektų į viršutinius atmosferos sluoksnius, kur jos daro didesnę žalą.

Didelio masto išmetimo programai reikėtų tarptautinio susitarimo.

Kiti mokslininkai taip pat atsargiai žiūri į saulės šviesos pritemdymą, nes tai gali turėti nenumatytų pasekmių, pavyzdžiui, sumažinti pasėlių derlių.

Praėjusiais metais Švedijos šiaurėje planuoto dalelių išleidimo iš baliono buvo atsisakyta po aplinkosaugininkų protestų. Didelio masto išmetimo programai reikėtų tarptautinio susitarimo.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Tačiau mokslininkai teigia, kad tikslinėje išmetimo zonoje gyvena tik 1 proc. žmonių populiacijos. Jie priduria, kad 11,5 mlrd. eurų per metus atsieitų kur kas mažiau nei anglies dioksido surinkimas ar kitos klimato kaitos švelninimo ar prisitaikymo prie jos priemonės.

„Jei kur nors atsipirktų rizikos ir naudos santykis, tai tik ašigaliuose, – sakė W.Smitas. – Bet koks sąmoningas pasaulinio termostato prisukimas būtų bendras visos žmonijos interesas.“

Ašigaliai šyla kelis kartus sparčiau nei kitos pasaulio vietos, o šiais metais Arktyje ir Antarktidoje užfiksuotos rekordinės karščio bangos.

Jei didžiuliai Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo skydai pasieks lūžio tašką – o tai, remiantis dabartinėmis pasaulinio atšilimo prognozėmis, yra tikėtina – jūros lygis pakils keliais metrais.

Seras Davidas Kingas, buvęs vyriausybės vyriausiasis mokslininkas ir Kembridžo universiteto Klimato atkūrimo centro (CCR) įkūrėjas, „Sky News“ sakė, kad norint išsaugoti poliarinį ledą reikia imtis radikalių veiksmų.

„Idėja – laimėti laiko, kol stipriai ir sparčiai mažinsime šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Tai labai svarbu. Jei ir toliau išmetinėsime šiltnamio efektą sukeliančias dujas dabartiniu tempu, mums bus galas“, – sakė jis.

CCR direktorius daktaras Shaunas Fitzgeraldas teigė, kad didelį skrydžių skaičių būtų galima pateisinti, jei jais būtų sprendžiama neatidėliotina jūros lygio kilimo problema.

„Naudoti lėktuvus visai nemalonu, tačiau šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis yra ilgalaikis.

Mes nerimaujame dėl klimato kaitos poveikio jau dabar. Tai tikrai neatidėliotina“, – kalbėjo jis.

CCR savo laboratorijose rengia strategiją, kaip pašviesinti debesis virš Arkties vandenyno, pasitelkiant laivų flotilę, kuri į atmosferą pumpuos jūros vandenį. Debesys atspindėtų saulės šviesą atgal į kosmosą ir atvėsintų regiono ledą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką