Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

KTU mokslininkų išrasta hologramų technologija užtikrins aukštesnio lygio apsaugą nuo klastojimo

Įvairių dokumentų, banknotų, prekės ženklų ar bilietų klastojimas – dažna problema, su kuria gali susidurti kiekvienas, pavyzdžiui, apsipirkinėjant ir netikrinant gautos grąžos ar renkantis pirkti prekes mažesne nei rinkos kaina, rašoma Kauno technologijos universiteto pranešime spaudai.
Hologramos
Hologramos / Asmeninio archyvo nuotr.

Suprasdami problemos mastą ir pavojingumą, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai nusprendė ieškoti būdų, kaip sumažinti padirbinėjimo riziką – taip buvo išrastas naujas metodas holografinių apsauginių etikečių gamybai.

Kaip priemonė apsaugai nuo klastojimo hologramos naudojamos jau kurį laiką, todėl šiandien jas galima pamatyti ant vaistų pakuočių, prekės ženklų etikečių ar net žaislų. Šiuo būdu apsaugoti vartotojus įmonės bei gamintojai renkasi neatsitiktinai – hologramas sukčiams padirbti žymiai sudėtingiau nei, pavyzdžiui, banknotuose naudojamus vandens ženklus, nes tam reikalingos gana sudėtingos mikro ir nano technologijos, kurių tradicinės spaustuvės neturi.

Asmeninio archyvo nuotr./KTU Medžiagų mokslo instituto komanda
Asmeninio archyvo nuotr./KTU Medžiagų mokslo instituto komanda

Naujas tarptautiniu mastu pripažintas hologramų kūrimo metodas

Siekiant padidinti holografinės apsaugos nuo klastojimo lygį ir norint spręsti šią pasaulinio masto problemą, KTU tyrėjams kilo idėja sujungti dvi technologiškai visiškai nesusijusias metodikas, kurių pagalba sukuriama unikali labai aukšto apsaugos lygio holograma.

Viena iš jų – taškinė holograma, sudaryta iš šviesą laužiančių mažų taškų.

„Kiekviename taške, kuris yra vos mažesnis už žmogaus plauką, įrašoma periodinė iš linijų sudaryta struktūra – difrakcinė gardelė. Jos ir sukelia stebėtojo akiai matomą šviesos žaismą, analogiškai kaip ir pastaruoju metu kiek mažiau naudojamos CD ar DVD atminties laikmenos“, – aiškina vienas iš metodo išradėjų KTU Medžiagų mokslo instituto tyrėjas dr. Tomas Tamulevičius.

Prie technologijos kūrimo taip pat prisidėjęs dr. Viktoras Grigaliūnas papildo, jog ši taškinių hologramų technologija, nors ir taikoma dideliems hologramos plotams, yra santykinai greitesnė ir pigesnė. Vis dėlto, ji neužtikrina labai aukšto hologramos apsaugos lygio. Būtent dėl to, mažesnių hologramos plotų eksponavimui naudojama elektronų pluošto litografija.

Asmeninio archyvo nuotr./Hologramos
Asmeninio archyvo nuotr./Hologramos

„Tai – sudėtingesnė technologija, leidžianti formuoti didelės raiškos struktūras ir praktiškai neprieinama potencialiems hologramų klastotojams“, – teigia KTU Medžiagų mokslo instituto mokslininkas, Nano- ir mikrolitografijos mokslo laboratorijos vadovas V.Grigaliūnas.

Būtent šių dviejų metodikų sujungimas ir sulaukė tarptautinio įvertinimo – išradimas pripažintas JAV patentų ir prekės ženklų bei Japonijos patentų biurų. Taip apsaugoma mokslininkų sukurta intelektinė nuosavybė bei sudaroma prielaida jos licencijavimui suinteresuotose įmonėse.

Jau dabar KTU mokslininkų sukurtos holografinių ženklų technologijos plačiai naudojamos metrologinės patikros patvirtinimui, dedamos ant automobilių numerių, įvairių gaminių pakuočių, bilietų į renginius bei diplomų.

Skatina neprarasti budrumo

„Reikia pripažinti, kad hologramos buvo išrastos visai kitu tikslu, jomis buvo siekiama padidinti elektroninės mikroskopijos raišką“, – pasakoja profesorius bei vyriausiasis mokslo darbuotojas T. Tamulevičius.

Pasak mokslininko, didysis proveržis taikant hologramas kovoje su padirbinėjimu atsirado, kai buvo suprasta, jog kartą įrašius hologramos originalą, ją galima kopijuoti mechaniškai įspaudžiant kitoje medžiagoje. Tai leido iš esmės praplėsti hologramų gamybos kiekius.

Hologramas kiekvienas suvokia pakankamai įvairiai – štai fantastiniuose filmuose galime matyti ir žmonių ar net ištisų miestų hologramas. Sparti technologijų pažanga kai kurioms fantastinėms idėjoms leido virsti realybe, todėl šiandien galima išvysti net ir koncertuojančias hologramas, surenkančias pilnas arenas žiūrovų.

„Visgi mūsų moksliniai tyrimai artimesni klasikinėms hologramoms“, – priduria vienas iš metodo išradėjų T. Tamulevičius.

Mokslininkas pamini, jog hologramų technologijos KTU Medžiagų mokslo institute buvo vystomos daugiau nei 20 metų, per kuriuos ne tik išgryninta veikla, gautas išradimo patentas, bet ir įsteigtas startuolis „Holtida“, įmonėms siūlantis įsigyti laboratorijose mokslininkų sukurtus sprendimus.

Stiprinant pačias apsaugines priemones, T. Tamulevičius skatina nepamiršti, kad kartais klastotės ir padirbti ženklai gali patekti ir į eilinių vartotojų rankas, todėl skatina holografines apsaugines etiketes apžiūrėti ir neprarasti budrumo.

„Dažniausiai kuriant originalias hologramas stengiamasi jas pagaminti kuo ryškesnes – jose matomi vaizdai, aiškūs objektai ir skirtingos spalvos, žėri neatsitiktinai. Vaizde integruojami tik tam prekės ženklui būdingi elementai, matomi skirtingo mažumo žymenys. Jeigu stebėtojas mato atsitiktinį žėrėjimą, tikėtina, kad tai arba labai nesudėtinga holograma, arba jos klastotė“, – sako jis.

Bendradarbiaudami su kolegomis iš KTU Informatikos fakulteto išradėjai yra sukūrę dar vieną naujovę – programėlę išmaniajam įrenginiui „HoloApp“, kuri leidžia ekrane pamatyti, kaip atrodys kuriama holograma, o rankoje, vartant telefoną ar planšetę, stebėti suprojektuotą hologramos vaizdų ir spalvų žaismą. Tai leidžia geriau suprasti, kaip turi atrodyti holograma ir identifikuoti, ar ji padirbta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius