Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos už 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Lazerines technologijas gaminančio startuolio „Litilit“ vadovas – apie rinką keičiantį išradimą

Nors Lietuvoje „Litilit“ vardas nėra plačiai žinomas, tai viena sparčiausiai besivystančių lazerinių technologijų kompanijų pasaulyje. Įmonė planuoja sparčią plėtrą: trumpojo laikotarpio planas – 50 žmonių, kone kasdien gaminančių po 1 lazerį, kainuojantį apie 100 tūkst. eurų. Ilgojo laikotarpio planas – vienaragis ir ne tik.
Nikolajus Gavrilinas
Nikolajus Gavrilinas / Asmeninio archyvo nuotrauka

Vieno iš steigėjų kartu su Fizinių ir Technologijos Mokslų Centru (FTMC) sukurtas ir užpatentuotas fundamentalus sprendimas leidžia gaminti itin trumpų optinių impulsų lazerius iki 100 kartų efektyviau, nei buvo įmanoma iki šiol.

Pirmąją 1,6 mln. eurų investiciją pritraukę dar tuomet, kai tebuvo 4 specialistų komanda, dabar jie planuoja plėtrą. Trumpojo laikotarpio planas – 50 žmonių, kone kasdien gaminančių po 1 lazerį, kainuojantį apie 100 tūkst. eurų. Ilgojo – ne tik vienaragis, bet ir naujas rinkos standartas, kai pažangūs procesai taps prieinami kiekvienam.

Lietuvos startuolio vystomas ypač trumpų šviesos impulsų generatorius jau taikomas puslaidininkių bei elektronikos pramonėje, medicininės įrangos, įvairių medžiagų apdirbime bei gamyboje, akių operacijų metu, mikroskopijoje, net kosmoso tyrimuose. Litilit“ vadovas Nikolajus Gavrilinas.

Esate žinomi lazerių rinkoje pasaulyje, bet nedaug – Lietuvoje. Kas slypi už „Litilit“?

– „Litilit“ mes šifruojame kaip „Lithuanian light“ (Lietuvos šviesa) arba „Light light“ (lengva šviesa). Naudojant patikimus ir įperkamus femtosekundinius lazerius mūsų laukia pramonės bei medicinos pažanga. Siekiame ištobulinti technologiją tiek, kad pakeistume visos industrijos darbą. Turime būti bent 10 kartų geresni, tačiau sėkmingiausi startuoliai ir iškyla vedami technologinio proveržio idėjos, o ne tiesiog konkuruodami įprastų produktų kaina.

Įmonės nuotr./„Litilit“ įmonė
Įmonės nuotr./„Litilit“ įmonė

Kaip šis verslo modelis veikia praktikoje?

– Nuo pat pirmųjų tyrimų ir iki pažangių prototipų atsiradimo įmonė koncentravosi į femtosekundinių lazerių technologijos tobulinimą, o svarbiausia – į šios technologijos pritaikomumą automatizuotai serijinei gamybai. Tam suburta itin aukštos kompetencijos patyrusi komanda, kuri vystė produktą nuo mechanikos iki programinės įrangos.

Naudojant patikimus ir įperkamus femtosekundinius lazerius mūsų laukia pramonės bei medicinos pažanga.

Kadangi femtosekundiniai lazeriai iki šiol buvo nišinis produktas, dauguma kitų rinkos dalyvių nematė prasmės investuoti į jų tobulinimą. Be to, klasikiniai technologiniai sprendimai, iš esmės, apriboja, kokį rezultatą galima pasiekti netgi investavus didžiulius resursus. Mes nusprendėme nesikoncentruoti į trumpalaikį pelną ir šio požiūrio rezultatas gana akivaizdus.

Pavyzdžiui, tipinė šioje rinkoje veikianti įmonė gamina apie 1–2 lazerius vienam darbuotojui per metus. T.y., siekiant pagaminti 1 tūkst. lazerių per metus, reikia turėti apie 500 darbuotojų. Mūsų technologija leis tokį lazerių kiekį pagaminti su 50 žmonių. Kadangi gamybos procesas bus automatizuotas, pagrindinis darbuotojų uždavinys bus, galima sakyti, prižiūrėti robotus. Na, ir, žinoma, kurti naujus produktus – robotai šioje srityje dar silpnoki.

Tipinėje šioje rinkoje veikiančioje įmonėje siekiant pagaminti 1 tūkst. lazerių per metus, reikia turėti apie 500 darbuotojų. Mūsų technologija leis tokį lazerių kiekį pagaminti su 50 žmonių.

Koks yra femtosekundinių lazerių veikimo principas? Kuo jie unikalūs?

– Femtosekundiniai impulsai yra naujausia pramoninės gamybos ir medicininio gydymo bei diagnostikos priemonė. Jie trunka mažiau nei vieną tūkstantąją milijardinės sekundės dalį. Per tą laiką šviesa nusklinda vos apie 100 mikronų atstumą, nors per sekundę ji nuskrieja atstumą, atitinkantį 7 keliones aplink Žemę. Dėl tokios neįsivaizduojamai mažos šių impulsų trukmės atsiranda labai įdomios ir naudingos jų sąveikos su medžiaga savybės.

Visų pirma, per femtosekundinio impulso trukmę medžiagos dalis, į kurią sufokusuota šviesa, išgaruoja, bet nespėja sušildyti aplinkinių zonų – veiki tiksliai į nurodytą vietą. Mes tai vadiname šaltuoju procesu, jo negalima atkartoti jokiais kitais būdais. Kita femtosekundinių impulsų savybė yra ta, kad galima pasiekti labai aukštą optinę galią impulso metu – medžiaga išlieka nepažeista. Pavyzdžiui, impulso optinė galia gali siekti šimtą megavatų (kaip nedidelės elektros gamyklos), o lazerio – vos 10 vatų (kaip lemputės).

Įmonės nuotr./„Litilit“ įmonė
Įmonės nuotr./„Litilit“ įmonė

Femtosekundinių impulsų optinė galia yra plačiai pritaikoma vadinamojoje netiesinėje mikroskopijoje. Femtosekundinis lazeris gali, pavyzdžiui, atkurti ne tik įprastą dvimatį vaizdą, tačiau ir visą trimatę bandinio struktūrą, pamatyti darinius, kurių įpratame mikroskope tiesiog negalima stebėti.

Dėl unikalių savybių šis metodas taikomas įvairių darinių, tarp jų – ir vėžio, diagnostikai, smegenų ligų (ir Alzheimerio) tyrimuose. Mūsų femtosekundiniai lazeriai jau testuojami klinikiniuose bandymuose, kitas žingsnis – pritaikymas ligoninėse.

123RF.com nuotr./Onkologine liga serganti mergina
123RF.com nuotr./Onkologine liga serganti mergina

Kaip šiandien vyksta vėžio tyrimai? Iš įtartino darinio paimamas mėginys, užšaldomas, su spec. įrankiais supjaustomas, kas jau lemia fragmentacijų pakeitimus, ir nagrinėjamas per optinius mikroskopus. Femtosekundiniai lazeriai įgalina tyrimus atlikti tiksliai ir per kelias minutes. Ateini pas gydytoją, jis lazerį nukreipia į apgamą ir pasako – šalinti ar ne. Tai perversmas.

Sukūrėte ne tik prototipą, bet ir konkrečius produktus, tiesa?

– Mūsų gaminama lazerių širdis (optinis generatorius) sukuria labai kokybiškus pradinius šviesos impulsus. Toliau galima juos išplėsti ar išskaidyti, stiprinti ar silpninti, tačiau impulsas nemutuoja, nes pirminiame etape yra genetiškai teisingas.

Dėl unikalių savybių šis metodas taikomas įvairių darinių, tarp jų – ir vėžio, diagnostikai, smegenų ligų (ir Alzheimerio) tyrimuose. Mūsų femtosekundiniai lazeriai jau testuojami klinikiniuose bandymuose.

Anksčiau industrijoje tiesiog nebuvo tokio produkto. Pasitelkdami šį atradimą, per 2 metus pagaminome 3 lazerių modelius, kurie atitinka visus industrinius poreikius, nors įprastai femtosekundinių lazerių kūrimo procesas trunka apie 10 ar net daugiau metų ir ne visada baigiasi sėkmingai. Tiksliai žinojome, kokį produktą norime sukurti, padėjo ir išradimo technologinis pranašumas.

Vienas mūsų produktų – femtosekundinių impulsų generatorius – nominuotas „Prism Awards“. Didžiausios pasaulyje Fotonikos asociacijos apdovanojimas industrinių lazerių srityje – milžiniškas įvertinimas tokiai jaunai įmonei. Konkuruojame su milijardinės vertės kompanijomis, veikiančiomis šioje rinkoje daugelį dešimtmečių. Šiuo metu daugelis jų jau išbandė mūsų pagamintus impulsų generatorius ir planuoja jais pakeisti turimus sprendimus.

Šią fundamentalią technologiją, kuri leidžia gaminti lazerius iki 100 kartų efektyviau, jūs komercializuojate. Klausiu atvirai – kodėl tai pavyko būtent jums?

– O kaip kyla kitos pasaulį keičiančios idėjos? Žmonija turi turėti problemą, ją išvystyti, suburti kritinę masę, kuri apie tai diskutuoja, kol bando šimtus sprendimų, kurių vienas suveikia.

Femtosekundiniai lazeriai įgalina tyrimus atlikti tiksliai ir per kelias minutes. Ateini pas gydytoją, jis lazerį nukreipia į apgamą ir pasako – šalinti ar ne. Tai perversmas.

Šioje problematikoje buvome nuo pat pradžių, įmonę kūrėme turėdami skirtingas, tačiau tos pačios industrijos patirtis. Vienas mūsų kūrėjų Kęstutis Regelskis nusprendė šią problemą išspręsti fundamentaliai ir sukūrė visiškai naują lazerių šviesos generavimo būdą. Praktiškai, tai tas pats, kas iš naujo išrasti dviratį arba ratą.

Dvejus metus mes aiškinome, rodėme ir bandėme įtikinti industriją, mokslą, kokios svarbos atradimas tai yra. Po to dar dveji metai – prototipavimas ir maketavimas, tik tuomet – investicija ir komercializavimas.

Papasakokite daugiau, kaip viskas prasidėjo? Kokia buvo „Litilit“ pradžia?

– Įsikūrėme prieš 7-erius metus, tačiau didžiausią investiciją gavome tik 2020 m. – 1,6 mln. eurų iš „Iron Wolf Capital“. Tuo metu tilpome viename kabinete, prie idėjos dirbome 4-iese ir turėjome tik patentą, kuriuo visi abejojo.

Įmonės nuotr./„Litilit“ įmonė
Įmonės nuotr./„Litilit“ įmonė

Investuotą sumą daugiau nei padvigubinome dar tais pačiais metais, kai aprašėme projektą ir gavome 2,5 mln. eurų ES subsidiją, skirtą tyrimams bei vystymui.

Per pastaruosius dvejus metus pradėjome dirbti su stipriausiomis kompanijomis šiame sektoriuje: „Coherent“, „NKT Photonics“, „Trumpf“, „IPG Photonics“ ir kt. Mūsų gaminiai atsidūrė Korėjoje, Taivane, JAV, ir, žinoma, daugelyje Europos šalių. Šiandien mes jau pradėjome tartis dėl kontraktų, vertų 10–20 mln. eurų, o mūsų pardavimų potencialas per ateinančius kelerius metus padidėjo iki daugiau nei 100 mln. eurų.

Verslu domėjotės nuo pat vaikystės?

– Esu iš Palangos, mano tėtis buvo oro uosto vadovas, prieš tai – lakūnas. Turėjau spalvingą vaikystę, tai buvo laukiniai 90-ieji.

Buvau pirmasis, pradėjęs prekiauti ledais paplūdimyje. Tai, ką matote pajūryje šiandien, sugalvojau ant sūpynių 12-os. Kitą dieną nupirkau dėžę su 80 vnt. šokoladinių „Eskimo“ ledų už 2,2 tūkst. vagnorkių ir pardaviau viską per 5 min. Vasaros pabaigoje pas mane dirbo daugiau nei 20 žmonių. Nusipirkau žiguliuką, „Puma“ ir „Nike“ kedus. Iki baigdamas mokyklą ėmiausi ir daugiau įvairių verslų.

Šiandien mes jau pradėjome tartis dėl kontraktų, vertų 10–20 mln. eurų

Nežinau kodėl, bet stoti į bankinę matematiką važiavau naktiniu traukiniu iš Kretingos. Tuo metu galėjau sau leisti taksi, turėjau gana aukštas pajamas. Ten sutikau porelę, kurie pasijuokė iš mano sprendimo ir paragino stoti į fiziką, kur viskas esą bent materialu. Paklausiau, ilgai nieko nesupratau, tik 4 kurso pabaigoje akys atsivėrė. Įstojau į magistrantūrą Vokietijoje, o tuomet patekau į kompaniją, kurioje praktiškai nuo nulio tapau CTO. Nesigailiu, bet vystyti kažką visiškai naujo pasaulyje labai sunku.

O kodėl būtent lazeriai?

– Aptariamoje įmonėje gaminome lazerinius prietaisus telekomunikacijai. Industrija senesnė, gaminius skaičiavome tūkstančiais, kai čia – šimtais. Pradėjau studijuoti doktorantūroje, susipažinome su Kęstučiu, sėkmingai parašėme kelis projektus, kilo idėja ir viskas įsisuko.

Buvau pirmasis, pradėjęs prekiauti ledais paplūdimyje. Tai, ką matote pajūryje šiandien, sugalvojau ant sūpynių 12-os.

Ar tiesa, kad „Litilit“ technologiją dabar naudoja net konkurentai, nes geresnės rinkoje tiesiog nėra?

– Taip. Šiandien daugelis konkurentų naudoja mūsų išradimą. Atsiliepimai tik teigiami ir kalbame ne apie kažkokį sraigtelį didelėje mašinoje. Impulsų generatorius yra kritinis komponentas femtosekundiniuose lazeriuose ir solidžios įmonės turi itin griežtus reikalavimus patikimumui, stabilumui bei kokybei. Tai, kad konkurentai, didžiulės kompanijos, atsisako savo turimų ilgamečių ir brangių sprendimų, daug pasako apie mūsų perspektyvas.

Atrodo, kad lazeriai iš dalies tapo Lietuvos vizitine kortele. Kai kalbame apie inovacijas lazerių srityje, Lietuva čia užima išskirtinę vietą. Kas tai nulėmė?

– Lietuva turi 3 stiprius femtosekundinių lazerių gamintojus, kai iš viso jų pasaulyje tėra gal 20. Vokietijoje – 6, JAV – 4, o, pavyzdžiui, Estija ar Latvija, net Japonija neturi nė vieno.

Istoriškai taip susiklostė, kad Lietuva visada buvo lazerizmo mokslo bei technologijos smaigalyje, pradedant nuo prieš mėnesį anapilin iškeliavusio prof. Algio Piskarsko, kuris Vilniaus Universiteto laboratorijoje sukonstravo vieną pirmųjų pasaulyje veikiančių lazerių.

Mokslininkas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas Algis Piskarskas / VU nuotr.
Mokslininkas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas Algis Piskarskas / VU nuotr.

Ir iki šiol Lietuva aktyviai skatina šį sektorių, kurdama mokslinių grupių bei laboratorijų infrastruktūrą, skatindama verslą investuoti į tiriamus projektus. Dėl tokios ilgalaikės strategijos atsirado kritinė masė, bendruomenė, kurioje ši sritis toliau aktyviai vystoma.

„Litilit“ yra šios bendruomenės produktas, kaip Estijos vienaragiai, impulsą gavę po „Skype“. Lietuva tai sukūrė ir turi teisę dabar gauti dividendus – įdarbinsime talentus, mokėsime mokesčius, o planas neš naudą dabar ir ateityje.

Lietuva turi 3 stiprius femtosekundinių lazerių gamintojus, kai iš viso jų pasaulyje tėra gal 20.

Valstybės subsidijuoja lazerių gamintojus, nes tai strateginis klausimas. Femtosekundiniai lazeriai dar gaminami manufaktūros būdu ir primena vežimus, šalia gerai ištobulintų automobilių. Per pastarąsias krizes tapo akivaizdu, kad visą gamybą iškelti į trečiąsias šalis trumparegiška. Masiniu būdu gaminami femtosekundiniai lazeriai yra ta technologija, kuri artimoje ateityje diktuos aukštų technologijų pramonės progresą ir dėl kurios, tikime, grąžinsime fotoniką į Europą.

Jūsų ambicijos ir siekiai atrodo įspūdingai. Ko trūksta, kad tai taptų realybe?

– Laiko, brandos, stiprios vizijos. Mūsų rankose šiandien yra galimybė. Priimdami atitinkamus sprendimus kaip valstybė, kaip visuomenė galime tai akseleruoti. Yra technologija, modelis, bet neturime reguliarių investicijų, pajamų, dėmesys kitur.

Šiandien mes nebenorime eksperimentuoti, atėjo laikas nuskinti vaisius ir idėjas komercializuoti. Nustatome parametrus ir turime scenarijų, kurį parduodame kitiems.

Masiniu būdu gaminami femtosekundiniai lazeriai yra ta technologija, kuri artimoje ateityje diktuos aukštų technologijų pramonės progresą ir dėl kurios, tikime, grąžinsime fotoniką į Europą.

Per 5–7 metus tokių scenarijų norime turėti bent 30 ir visiškai užpildyti savo darbų portfelį. Mes turime fundamentalų išradimą ir jam skirtą įrangą. Užtenka darbuotojui parodyti schemą, jis sureguliuoja įrangą, kartais tai tetrunka 15 min., tolesni procesai yra automatizuoti, prasideda gamyba ir po savaitės klientas turi veikiantį produktą.

Planuojame pokytį visoje rinkoje. Padidinti efektyvumą, nuleisti kainą ir tapti rinkos standartu. Norime būti viena pirmųjų pagal rodiklius ir grąžą aplinkai lazerių technologijų kompanijų pasaulyje.

Ką galėtumėte patarti tiems, kurie dar tik svajoja sukurti tokį verslą ateityje?

– Kažkada paauglystėje per Kalėdas žiūrėjau filmą, kuriame rodė labai užsiėmusio verslininko gyvenimą. Tada galvojau, kad irgi noriu būti užsiėmęs, svarbus, neturintis laiko. Taip man atrodė sėkmingas žmogus. Dabar galvoju – kodėl nenorėjau būti tiesiog laimingu? Praleidau svarbiausią filmo dalį.

Deja, mano gyvenimas jau daug metų yra nuo 6 iki 24 val. Į Palangą pas šeimą važiuoju 4 ar 8 valandoms, nes ilgiau sau leisti tiesiog negaliu. Toks gyvenimo etapas. Nesakau, kad esu nepatenkintas, tai mano pasirinkimas, vizija.

Todėl ir patarti galėčiau, visų pirma, suformuoti kuo visapusiškesnę savo paties viziją – teks daug dirbti, paaukoti, gal net peržengti per save, sulaukti tinkamo laiko ir vietos, tinkamo konteksto, bet, labai stengiantis, tai ateis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Būsto draudimas Lietuvoje: pokytis iš „nerūpi“ į „būtina“
Reklama
Kartu su VDU studentais, studijas pradeda ir gausus būrys Lietuvos moksleivių
Reklama
„Inbank“ tapo „pigu.lt“ finansavimo partneriu
Reklama
Žiemą per dieną išsimaudęs penkiuose ežeruose keliautojas K.Mieliauskas ragina kas rytą lįsti po šaltu dušu
Užsisakykite 15min naujienlaiškius