Lėktuvnešis iš ledo skambėjo kaip fantazija, bet mokslininkai šią idėją prikėlė naujam gyvenimui

Antrojo pasaulinio karo metais Didžiosios Britanijos karališkasis laivynas eksperimentavo su idėja statyti lėktuvnešį iš ledo, sutvirtinto medienos plaušiena.

Ši kompozicinė medžiaga, vadinama pykretu (angl. Pykrete), esą buvo tokia pat tvirta kaip betonas, jei tik ją pavykdavo išlaikyti užšalusią.

Toks laivas iš esmės būtų buvęs plūduriuojantis, specialiai suformuotas ir sutvirtintas ledkalnis, nuo kurio lėktuvai galėtų kilti ir ant kurio leistis. Tačiau projektas galiausiai buvo nutrauktas dėl didėjančių išlaidų ir atsiradusių geresnių alternatyvų.

Dabar Izraelio Jeruzalės hebrajų universiteto mokslininkų komanda atgaivino XX a. penktajame dešimtmetyje plėtotą idėją ir sukūrė tai, ką vadina „BioPykrete“.

Į ledą įmaišę augalinės kilmės kristalų ir specialiai sukurtą baltymą, mokslininkai gavo medžiagą, kuri yra 10 kartų tvirtesnė už įprastą ledą.

Naujosios medžiagos tyrimas paskelbtas žurnale „Colloids and Surfaces B: Biointerfaces“. Ją sukūrusi komanda tikisi, kad ateityje ši medžiaga galėtų būti naudojama statybose.

„Norėjome žengti toliau nei paprasčiausiai įmaišyti į ledą pluoštų ir kontroliuoti, kaip skirtingos medžiagos susijungia molekuliniu lygmeniu. Rezultatas keičia ne tik ledo tvirtumą, bet ir jo lūžimo pobūdį. Užuot staiga sudužęs, jis gali sugerti kur kas daugiau energijos ir palaipsniui deformuotis“, – sako Jeruzalės hebrajų universiteto biochemikas Ido Braslavsky.

Šįkart medžiagą ketinama naudoti ne lėktuvnešiams statyti, o statybos projektuose atokiose, šaltose vietovėse, kur įprastus statybos metodus sunku pritaikyti, pavyzdžiui, Arktyje ir Antarktidoje.

Kadangi gaminant šią medžiagą nereikėtų nei betono, nei plieno, o pagrindinės jos sudedamosios dalys būtų ledas ir augalinės kilmės celiuliozė, ji galėtų pasižymėti mažu anglies pėdsaku ir būti biologiškai skaidi.

„Nors statybų pramonė yra vienas iš pasaulio ekonomikos kertinių akmenų, ji išlieka viena didžiausių aplinkos teršėjų. Biotechnologijos suteikia galimybę iš esmės sumažinti šį poveikį kuriant naujas, tvarias biomaterialines medžiagas“, – moksliniame straipsnyje rašo tyrėjai.

Vis dėlto praeis dar nemažai laiko, kol „BioPykrete“ bus galima naudoti statybose. Šis tyrimas buvo nedidelio masto koncepcijos įrodymo eksperimentas, todėl reikės papildomų tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kaip ši medžiaga išsilaiko ilgą laiką ir kaip ją veikia kintančios aplinkos sąlygos.