LRT duomenimis, priešpėstinių minų pirkimas turėtų prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po oficialaus pasitraukimo iš Otavos konvencijos, galbūt 2026 m. vasarą.
Lietuva ketina įsigyti dešimtis tūkstančių minų, tačiau gamintojas dar nėra pasirinktas. Lietuva teikia pirmenybę vietos gamintojams, nes tai būtų didelis postūmis gynybos pramonei ir sumažintų priklausomybę nuo užsienio tiekėjų.
Vietos įmonės atkreipė dėmesį, kad konkurso sąlygose nurodyti techniniai reikalavimai, atrodo, palankūs esamiems Lenkijos minų modeliams. Dėl to Lietuvos įmonės gali būti priverstos perprojektuoti savo minas, kad jos atitiktų Lenkijos modelius, tik tam, kad galėtų dalyvauti konkurse, todėl kai kurios iš jų dvejoja.
„Defence Express“ priduria, kad nėra aišku, kokie tiksliai reikalavimai buvo nustatyti ir kiek jie panašūs į Lenkijos specifikacijas. Lenkija šiuo metu gamina tik prieštankines minas, ir netgi tada jų pasirinkimas yra ribotas.
Taigi, tikėtina, kad problema yra susijusi būtent su prieštankinėmis minomis. Jei Lietuva galiausiai pasirinks Lenkijos modelius, vietos gamintojai vis dar gali gauti užsakymų priešpėstinėms minoms, kurios, tikėtina, bus labai paklausios ir užsienyje, atsižvelgiant į tai, kad kelios Rytų Europos šalys pasitraukė iš Otavos konvencijos.
Kaip ir kitos su Rusija besiribojančios šalys, Lietuva dabar susiduria su didėjančiu prieštankinių ir priešpėstinių minų poreikiu.
Lietuvai ir jos kaimynėms turint apie 3000 km sienų, kurias reikia sutvirtinti, ir neturint atsargų, patirties ar gamybos dėl konvencijos, įmonės, galinčios pateikti sprendimus ir greitai padidinti gamybą, susidurs su dideliu paklausos augimu.
