Sekite 15min Google
Lygiadienis įvyksta du kartus per metus – maždaug kovo 20–21 dienomis ir rugsėjo 22–23 dienomis. Kovo mėnesį vykstantis lygiadienis paprastai vadinamas pavasario lygiadieniu, o rugsėjį – rudens lygiadieniu.
„Lygiadienis Lietuvoje įvyko trečiadienio naktį, 3 val. 5 min. Visame pasaulyje jis įvyksta tuo pačiu astronominiu momentu, tačiau dėl skirtingų laiko juostų vietos laikrodis gali rodyti kitą valandą ar net kitą datą. Todėl kai kuriose pasaulio vietose lygiadienis buvo pasitiktas dar rugsėjo 22-ąją, o kitur – jau rugsėjo 23-iąją“, – 15min komentavo astrofizikas Vidas Dobrovolskas.
Per lygiadienį nė vienas Žemės pusrutulis nėra pakrypęs Saulės link ar nuo jos. Todėl daugelyje pasaulio vietų diena ir naktis trunka maždaug vienodai.
Žodis „lygiadienis“ (angl. equinox) kilęs iš lotyniškų žodžių aequus, reiškiančio „lygus“, ir nox, reiškiančio „naktis“.
Ar diena ir naktis iš tiesų trunka vienodai?
Dažnai klaidingai manoma, kad per lygiadienį diena ir naktis trunka lygiai po 12 valandų. Tačiau iš tikrųjų taip paprastai nėra.
Saulėtekis apibrėžiamas kaip momentas, kai viršutinis Saulės kraštas pasirodo virš horizonto, o saulėlydis – kai viršutinis jos kraštas nusileidžia žemiau horizonto. Dėl šios priežasties ir atmosferos refrakcijos poveikio daugelyje vietų aplink lygiadienį Saulė gali būti matoma šiek tiek ilgiau nei 12 valandų.
Todėl sakoma, kad diena ir naktis yra maždaug vienodos trukmės, o ne visiškai vienodos.
Rugsėjo lygiadienis
Rugsėjo lygiadienis žymi rudens pradžią Šiaurės pusrutulyje, įskaitant Europą, Šiaurės Ameriką, šiaurinę Afriką ir dalį Azijos. Tuo pat metu Pietų pusrutulyje, įskaitant Australiją, Naująją Zelandiją, Pietų Afriką, dalį Pietų Amerikos ir kai kurias Ramiojo vandenyno pietinės dalies salas, prasideda pavasaris.
Bangladeše lygiadienis neturi didesnės kultūrinės ar dvasinės reikšmės. Tačiau kai kuriose Šiaurės pusrutulio vietose šis įvykis turi kultūrinę ir dvasinę reikšmę.
Žmonės renkasi prie senovinių vietų, pavyzdžiui, Stounhendžo Anglijoje, kad paminėtų lygiadienį ir stebėtų saulėtekį.
Kultūrinė ir dvasinė reikšmė
Kai kuriose šiuolaikinėse pagoniškose tradicijose rudens lygiadienis minimas kaip Mabon – derliaus šventė, siejama su dėkingumu, gausa ir šviesos bei tamsos pusiausvyra.
Šventės metu gali būti kuriami sezoniniai altoriai, puošiami vaisiais, daržovėmis ir kitais derliaus simboliais. Mabon apeigos taip pat gali būti skirtos apmąstymams, pusiausvyrai ir pasiruošimui artėjantiems tamsesniems metų mėnesiams.
Senovės graikų mitologijoje rudens lygiadienis siejamas su Persefonės istorija – jos nusileidimas į požeminį pasaulį buvo naudojamas aiškinant perėjimą iš vasaros į žiemą. Jos sugrįžimas pavasarį simbolizuoja gyvybės atsinaujinimą ir mirties bei atgimimo ciklą.
Tuo metu Kinijoje švenčiama Rudens vidurio šventė paprastai vyksta netoli rugsėjo lygiadienio, nors jos data nustatoma pagal Mėnulio kalendorių, o ne lygiadienį. Ši šventė siejama su pilnatimi, derliumi, susitikimais ir šeimos susibūrimais.
Per šventę šeimos tradiciškai susirenka kartu, dalijasi mėnulio pyragėliais ir grožisi Mėnuliu.
Nors šios tradicijos labai skiriasi, daugelį jų sieja dėkingumo, pusiausvyros, derliaus ir perėjimo temos.
Lygiadienis taip pat žymi Žemės metinio ciklo momentą, kai keičiasi metų laikai abiejuose pusrutuliuose, primindamas apie nuolatinį mūsų planetos judėjimą ir kintantį Žemės bei Saulės tarpusavio santykį.
