-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ oficialiai baigė kosminę misiją ir sudegė orbitoje

Ketvirtadienį vakare amerikiečių gynybos sistema NORAD nustojo atnaujinti Kauno technologijos universitete (KTU) sukurto palydovo „LitSat-1“ orbitos duomenis. Su palydovu užmegzti ryšio jau nuo trečiadienio nebepavyksta ir Kauno mokslininkams. Misijos protokole oficialiai konstatuota: gegužės 22 d. palydovas pateko į Žemės atmosferą ir sudegė.
Kauno technologijos universiteto palydovas  „LitSat-1“
Kauno technologijos universiteto palydovas „LitSat-1“

Paskutinį kartą „LitSat-1“ į Lietuvą signalą atsiuntė trečiadienį (8 val. 15 min. 15 sek.). Nuo pirmojo aktyvaus ryšio su palydovu, kuris užmegztas vasarį, buvo praėjusios 1 962 val. 30 min. arba beveik 82 paros. Per tą laiką „LitSat-1“ Žemės orbitą apskriejo 1 303 kartus ir maždaug 1,3 mln. kartų išsiuntė tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva Myli Laisvę“.

„Palydovas savo darbą atliko su kaupu. Metas žiūrėti į priekį ir 2015 m. išbandyti pjezoreakcijos įrangą kosmose,“ – tvirtino „LitSat-1“ kūrėjų komanda.

Šiuo metu KTU bandoma naujo tipo stabilizavimo sistema nanopalydovams, kurioje naudojamos pjezoelektrinės pavaros.

Šiuo metu KTU bandoma naujo tipo stabilizavimo sistema nanopalydovams, kurioje naudojamos pjezoelektrinės pavaros. Prieš pritaikant ją kosmose, atliekami žemės bandymai, o iš „Litsat-1“ skrydžio sukaupti duomenys bus panaudoti projektuojant valdymo sistemos įrangą.

Lietuvos kosmoso asociacijos vadovo Vidmanto Tomkaus įsitikinimu, ne mažiau nei įgyta technologinė patirtis, svarbi ir šio projekto šviečiamoji misija, ypač tarp Lietuvos jaunimo.

„Kurdami realų kosminį objektą turėjome galimybę važinėti po Lietuvą ir jį pristatyti moksleiviams, studentams. Jaučiame, kad projektas labai paskatino jaunimą domėtis inžineriniais, techniniais ir gamtos mokslais. Ypač palydovu domisi moksleiviai,“ – sakė V. Tomkus.

Pasak asociacijos vadovo, šis projektas tam tikra prasme priartino kosmines idėjas prie žemės – tiek verslas, tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė patikėjo, kad tokius sudėtingus gaminius kaip kosminės technologijos galima kurti ir Lietuvoje.

Misiją vykdė Kauno technologijos universitetas, bendradarbiaudamas su Lietuvos kosmoso asociacija bei Lietuvos kosmoso mokslų ir technologijų institutu. 

Kitas lietuviškas palydovas – Vilniaus universiteto „LituanicaSat – 1“ vis dar skrieja kosmose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius