Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 23, 13:08

Lietuvių mokslininkų atradimas atveria galimybę epigenetiškai koreguoti žmogaus DNR

2 metus trukusiame tyrime Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai aiškinosi žmogaus DNR galimybes.
DNR
DNR / 123RF.com nuotr.
Temos: 2 DNR Mikrobiologija

Metodą, leidžiantį dirbtinai koreguoti DNR, lietuvių mokslininkų komanda aprašė straipsnyje, kuris buvo publikuotas prestižiniame Nucleic Acid Research mokslo žurnale. Šį projektą vykdė prof. Sauliaus Klimašausko ir dr. Lauros Manelytės laboratorijų mokslininkai Vilniuje ir Regensburge, Vokietijoje. Septynių mokslininkų komanda tyrimą vykdė ilgiau nei 2 metus.

„Metodą, kuris leidžia koreguoti DNR grandinėje vykstančius procesus, pavadinome dizainerio nukleosoma. Pavadinimas atspindi tai, kokias galimybes ligų gydymui šis metodas gali atverti – mes kalbame apie DNR pakeitimą epigenetiniame lygmenyje, nepakeičiant pačios DNR sekos, tačiau įtakojant ant jos vykstančius procesus, pvz. sergant įvairiomis sunkiomis ligomis, juos pristabdyti ar net sustabdyti. Žinoma, tam reikia tolesnių mokslinių tyrimų – mūsų darbas buvo parodyti, kad tai įmanoma mėgintuvėlyje. O tai yra tik pirmas žingsnis šiame kelyje“, – atradimą komentavo dr. Laura Manelytė, vadovavusi mokslininkų komandai Regensburgo universiteto laboratorijoje.

Žmogaus DNR yra net 2 metrų ilgio, tačiau telpa mažame ląstelės branduolyje. Tad šiai DNR grandinei tenka stipriai susisukti apie vadinamuosius histono baltymus susidarant nukleosomoms ir būtent jos gali įtakoti įvairius DNR grandinėje vykstančius procesus. Kaip ir kokiems procesams nukleosoma darys įtaką priklauso būtent nuo vietos, kurioje ji yra prisitvirtinusi, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvių mokslininkų komanda iškėlė hipotezę, kad tam tikros dirbtinės DNR modifikacijos gali stimuliuoti nukleosomų susidarymą. Buvo susintetintos modelinės DNR grandinės ir jos paverstos nukleosomomis, pavadintomis „dizainerio nukleosomomis“.

Tyrėjų komanda išsiaiškino, kad nukleosomas galima kryptingai patalpinti norimose įvairiose DNR grandinės vietose, nekeičiant ten esančios genetinės informacijos turinio, ko tai iš principo įgalina pakeisti ląstelėje vykstančius genetinius procesus, tokius kaip transkripcija (genų raiška).

Šis mokslininkų atradimas atveria kelią tolimesniems tyrimams sintetinės epigenetikos srityje arba taip vadinamam „epigenetiniam genomo redagavimui“, kuris savo ruožtu galėtų prisidėti kuriant naujas terapijas įvairioms ligoms gydyti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką