Siekdama padėti tiksliau diagnozuoti tokius atvejus, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) pradeda teikti psichotropinių ir narkotinių medžiagų kokybinės netikslinės analizės kraujyje paslaugą. Moderniais chromatografiniais–masių spektrometriniais metodais vieno tyrimo metu galima identifikuoti iki 2 000 psichotropinių ir narkotinių medžiagų, įskaitant benzodiazepinus, amfetaminus, opioidus, antidepresantus, hipnotikus ir kitus vaistus.
Apie naujo tyrimo galimybes, augančius iššūkius gydytojams ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų keliamą riziką kalbamės su NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėja, laikinai einančia direktorės pareigas, dr. Toma Petrulioniene.
– Kodėl Lietuvoje atsirado poreikis pradėti teikti tokią paslaugą?
– Pastaraisiais metais gydytojai toksikologai vis dažniau susiduria su sudėtingais apsinuodijimų atvejais, kai paciento klinikinė būklė aiškiai rodo psichoaktyviųjų medžiagų poveikį, tačiau įprasti laboratoriniai tyrimai konkrečios medžiagos neaptinka. Pasitaiko ir situacijų, kai medžiaga nustatoma, tačiau klinikiniai požymiai jai nebūdingi, todėl kyla įtarimas dėl klaidingai teigiamo rezultato.
Psichotropinių ir narkotinių medžiagų rinka labai sparčiai keičiasi – nuolat atsiranda naujų sintetinių junginių, kurių standartiniai greitieji testai nėra pritaikyti nustatyti. Praktikoje neretai žmogus pats nežino, ką vartojo, arba mano vartojęs vieną medžiagą, nors iš tiesų buvo pavartotas visai kitas junginys ar kelių medžiagų mišinys.
Psichotropinių ir narkotinių medžiagų rinka labai sparčiai keičiasi – nuolat atsiranda naujų sintetinių junginių.
Naujos psichoaktyviosios medžiagos dažnai pasižymi itin stipriu ir sunkiai prognozuojamu poveikiu – jos gali sukelti sunkius sąmonės sutrikimus, traukulius, širdies ritmo sutrikimus, kvėpavimo slopinimą ar net mirtį. Todėl gydytojams ypač svarbu kuo tiksliau ir kuo greičiau nustatyti, kokia medžiaga sukėlė apsinuodijimą. Dėl to didėja poreikis pažangesniam psichoaktyviųjų medžiagų identifikavimui, kuris padėtų priimti tikslesnius klinikinius sprendimus.
– Kuo naujasis tyrimas skiriasi nuo įprastų testų?
– Įprasti greitieji testai skirti nustatyti tik tam tikras gerai žinomas medžiagų grupes, todėl naujų sintetinių junginių jie dažnai neaptinka arba gali pateikti klaidingai neigiamą ar teigiamą rezultatą.
Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje naudojami modernūs chromatografiniai–masių spektrometriniai metodai leidžia vienu metu identifikuoti iki 2 000 psichotropinių ir narkotinių medžiagų, tokių kaip benzodiazepinai, amfetaminai, opioidai, antidepresantai, hipnotikai ir kiti vaistai. Tyrimo metodika gali būti nuolat papildoma naujai identifikuotais junginiais, todėl ji gerokai lankstesnė nei tradiciniai greitieji testai ir leidžia nustatyti gerokai platesnį medžiagų spektrą.
– Kas yra kokybinė netikslinė analizė? Kaip ją suprasti paprastam žmogui?
– Kai tiksliai žinoma, kokių cheminių medžiagų ieškoma mėginyje ir svarbu nustatyti jų kiekį, atliekama kiekybinė analizė. Tačiau apsinuodijimo atvejais dažnai nėra aišku, kokia medžiaga buvo pavartota.
Tokiu atveju atliekama kokybinė netikslinė analizė – pirmiausia išanalizuojami mėginyje esantys cheminiai junginiai, o vėliau jie lyginami su plačiomis duomenų bazėmis. Tai leidžia aptikti ne tik tikėtinas, bet ir netikėtas ar rečiau pasitaikančias medžiagas. Šis metodas ypač svarbus tada, kai nežinoma, ką žmogus pavartojo.
– Kokiose situacijose šis tyrimas naudingiausias?
– Didžiausią naudą jis teikia tuomet, kai pacientas į gydymo įstaigą patenka dėl ūmaus apsinuodijimo, tačiau jo priežastis nėra aiški arba klinikiniai požymiai neatitinka įprastų tyrimų rezultatų.
Žmonės dažnai nežino, ką iš tikrųjų vartoja.
Nors ūmaus paciento gydymas dažniausiai pradedamas dar nelaukiant laboratorinių atsakymų, išsamesnė informacija apie vartotas medžiagas gali padėti tiksliau nustatyti apsinuodijimo priežastį, pasirinkti tinkamiausią gydymo taktiką ir stebėti paciento būklę.
– Kam skirtas šis tyrimas? Ar jį galima atlikti savo iniciatyva?
– Tyrimas gali būti atliekamas tiek gydytojo siuntimu, kai jis reikalingas diagnostikai ar gydymui, tiek žmogaus iniciatyva. Praktikoje dažnai kreipiasi, pavyzdžiui, paauglių tėvai, įtariantys, kad jų vaikai gali vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas.
Tyrimas atliekamas iš biologinių mėginių – kraujo arba šlapimo, priklausomai nuo klinikinės situacijos. Norint atlikti tokį tyrimą, reikėtų kreiptis į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klientų aptarnavimo skyrių Vilniuje, Žolyno g. 36.
– Kokia šiandien didžiausia naujų psichoaktyviųjų medžiagų keliama rizika?
– Didžiausia rizika šiandien yra nenuspėjamumas ir didelis psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas. Žmonės dažnai nežino, ką iš tikrųjų vartoja – nelegalioje rinkoje platinamų medžiagų sudėtis gali skirtis net tarp vienodai atrodančių tablečių ar miltelių. Todėl vietoje vienos medžiagos gali būti pavartotas visai kitas junginys arba kelių medžiagų mišinys, o net vienkartinis vartojimas gali turėti labai rimtų pasekmių. Tai apsunkina cheminių medžiagų identifikavimą, gydymą ir didina komplikacijų riziką. Riziką dar labiau didina tai, kad daugelio naujų sintetinių medžiagų poveikis iki šiol nėra pakankamai ištirtas.
– Ar ateityje planuojama plėsti tyrimo galimybes?
– Psichoaktyviųjų medžiagų rinka nuolat keičiasi, todėl sieksime stiprinti laboratorinius identifikavimo pajėgumus. Planuojame plėsti nustatomų medžiagų spektrą, papildyti duomenų bazes naujais junginiais ir toliau tobulinti analizės metodus, kad būtų užtikrintas naujai atsirandančių medžiagų identifikavimas.
– Kas Jus, kaip specialistę, šiandien labiausiai neramina?
– Labiausiai neramina tai, kad naujų psichoaktyviųjų medžiagų pasiūla auga greičiau, nei visuomenė, ypač paaugliai ir jauni žmonės, spėja suvokti jų keliamą riziką. Vis dažniau susiduriame su situacijomis, kai žmogus nežino, ką iš tiesų pavartojo, o tai apsunkina tiek gydymą, tiek apsinuodijimų prevenciją.
Todėl labai svarbu ne tik diegti pažangius diagnostikos metodus, bet ir stiprinti visuomenės informavimą, ankstyvą prevenciją bei specialistų pasirengimą atpažinti naujų psichoaktyviųjų medžiagų sukeltus sveikatos sutrikimus.