Prie projekto šiuo metu prisideda 20 specialistų komanda, taip pat partneriai iš technologijų ir saugumo ekosistemos, tarp jų – Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos ekspertai, Baltijos technologijų institutas ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Planuojama suburti 10 000 aktyvių vartotojų ir plėsti veiklą Baltijos šalyse bei Lenkijoje.
Startuolio įkūrėjas Audrius Zujus pabrėžia, kad tai ne tik technologinis sprendimas, bet ir pilietinė iniciatyva, skatinanti aktyvesnį visuomenės dalyvavimą stiprinant šalies saugumą. Žmonės kviečiami nenaudojamus telefonus paversti akustiniais jutikliais ir taip tapti bendro stebėjimo tinklo dalimi.
Pasak jo, platforma dronuradaras.lt nėra alternatyva oficialioms perspėjimo sistemoms – ji skirta papildyti valstybės turimus duomenis ir padėti atsakingoms institucijoms greičiau bei tiksliau įvertinti situaciją.
„Šiandien mus supa daugybė įrenginių, kurie mato, girdi ir fiksuoja aplinką. Mūsų tikslas – sujungti šiuos jutiklius į bendrą tinklą, kuris padėtų kurti papildomą saugumo sluoksnį visuomenei ir stiprintų šalies atsparumą. Nesiekiame sukurti dar vienos oro pavojaus programėlės. Norime padėti valstybei surinkti daugiau ir tikslesnių duomenų apie ore judančius objektus, o žmonėms suteikti galimybę aktyviai prisidėti prie bendro šalies saugumo“, – sako A.Zujus.
Senas telefonas – akustinis jutiklis
Pasak A.Zujaus, į Lietuvos teritoriją vis dažniau įskrendantys dronai atskleidė vieną problemą – ne visada aišku, kur jie buvo pastebėti, kokiu maršrutu judėjo ir ar jau paliko šalies teritoriją. Vienas efektyviausių būdų tokiems objektams aptikti yra akustiniai jutikliai, tačiau jų šiuo metu vis dar trūksta.
„Telefonas yra greičiausias ir prieinamiausias būdas pradėti kurti tokį tinklą. Ateityje juos galima tobulinti, papildyti profesionalesne įranga. Galėsime sekti trajektorijas bei suteikti kuo platesnę bei įdomesnę informaciją kariuomenei ir valstybei, kad jie geriau priimtų reikiamus sprendimus“, – aiškina A.Zujus.
Platformos veikimo principas itin paprastas. Patvirtinti savanoriai gali panaudoti namuose turimą nebenaudojamą „Android“ telefoną, prijungti jį prie elektros tinklo ir padėti šalia lango. Įrenginyje veikianti programėlė nuolat analizuoja aplinkos garsus ir ieško specifinių žemo dažnio signalų, būdingų „Shahed“ tipo dronų variklių veikimui.
Aptikus įtartiną garsą, akustinis pėdsakas perduodamas analizei, o algoritmas įvertina, ar tai gali būti dronas. Kai keli netoliese esantys įrenginiai užfiksuoja tą patį signalą, sistema gali nustatyti galimą objekto buvimo vietą. Iniciatyvą sudaro dvi dalys: stebėjimo platforma su visuomenei skirtu interaktyviu žemėlapiu ir speciali jutiklių programėlė, prisidėti nusprendusiems savanoriams.
Visuotinės gynybos idėja
Pirmieji „Drone Radar“ bandymai vykdomi kartu su partneriais ir bendruomenėmis Lietuvoje, tarp jų – Lietuvos šaulių sąjungos nariais. Planuojama suburti 10 000 aktyvių vartotojų ir sukurti didžiausią Baltijos šalyse pilietinį akustinį dronų aptikimo tinklą.
Startuolio komanda remiasi visuotinės gynybos (angl. total defence) principu, kai prie šalies saugumo prisideda ne tik institucijos, bet ir visuomenė. Pasak verslininko, „Mainline“ taip pat kuria kitus krašto apsaugai skirtus sprendimus, susijusius su jutiklių ir radarų integracija.
„Šiuo metu pasaulyje nėra nė vienos gyventojams prieinamos programėlės, kuri leistų matyti galimą dronų buvimo vietą. „Drone Radar“ yra daugiau nei technologinis produktas, tai kvietimas žmonėms tapti aktyvia šalies saugumo ekosistemos dalimi. Kiekvienas senas telefonas gali tapti naudingu jutikliu, o kiekvienas naujas prijungtas įrenginys didina tinklo tikslumą. Norime parodyti, kad technologijos gali suteikti žmonėms realų būdą prisidėti prie valstybės saugumo stiprinimo“, – teigia projekto autorius.
Įkvėpė Ukrainos patirtis
Idėja sukurti tokią platformą gimė stebint Ukrainoje vystomus technologinius sprendimus. Ten pilietinės iniciatyvos ir technologijų entuziastų bendruomenės aktyviai ieško būdų, kaip gynybos tikslams panaudoti plačiai prieinamus įrenginius.
Ateityje prie „Drone Radar“ tinklo planuojama prijungti ne tik telefonus, bet ir gyventojų naudojamų vaizdo kamerų garsą. Sistema galėtų ne tik fiksuoti pavienius aptikimus, bet ir braižyti galimas dronų trajektorijas bei teikti dar tikslesnę informaciją atsakingoms institucijoms. Dronų radaro komanda taip pat kalbasi su didžiaisiais Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriais apie bendradarbiavimo galimybę, jutiklius iškeliant ant jų turimų ryšio bokštų. Kūrėjų tikslas – sukurti plačiai išvystytą bendruomeninį jutiklių tinklą, veikiantį ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Projektą numatoma plėsti ir į Latviją, Estiją bei Lenkiją.
„Pirmiausia planuojame sujungti šimtus telefonų, kurie leis sudaryti realaus laiko žemėlapį ir parodyti vietas, kuriose girdimi dronams būdingi garsai. Didėjant įrenginių kiekiui, galėsime matyti tikslesnį situacijos vaizdą.
Svarbu paminėti, kad vartotojų privatumas išlieka vienas svarbiausių prioritetų. Siekiame iš kuo mažiau duomenų atpažinti droną ir nustatyti jo lokaciją“, – patikina A.Zujus.
Dėmesys visuomenės atsparumui
„Drone Radar“ iniciatorius Audrius Zujus Lietuvos technologijų bendruomenei gerai žinomas kaip aktyvus technologijų bendruomenės narys ir vienas iš Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos įkūrėjų. Jis taip pat yra vienas JAV technologijų startuolio „Argyle“ įkūrėjų. Bendrovė pirmoji JAV rinkoje pasiūlė sprendimą, leidžiantį standartizuoti ir automatizuoti duomenų surinkimą bei pateikimą. Per savo veiklos istoriją ji pritraukė daugiau nei 100 mln. JAV dolerių investicijų.
Šiandien A.Zujaus dėmesys nukreiptas į naują misiją – technologijų sprendimus, kurie stiprintų visuomenės atsparumą ir valstybės saugumą: „Mane visada traukė sritys, kuriose kuriama fundamentali infrastruktūra. O kas gali būti svarbiau už infrastruktūrą, padedančią apsaugoti visa tai, ką kuriame?“ – teigia jis.
Norintys prisidėti piliečiai gali registruotis dronų radaro svetainėje.
