Su tuo visiškai sutinka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), kurio direktorė Jurgita Petrauskienė Lietuvos pramonininkų konfederacijoje pristatė šalies prioritetų nustatymo proceso gaires ir atliktus darbus.
„Mokslas yra vienas iš svarbiausių šalies variklių, nes viskas, kas sukuriama mokslo, vėliau atsiliepia verslui, paskui darbo rinkai, paskui ekonomikai ir taip galiausiai daro stiprią įtaką visai šalies gerovei“, – sako J.Petrauskienė.
MOSTA suburta ekspertų grupė, atsižvelgdama į Europos Komisijos siūlymus ir tarptautinę praktiką, pasiūlė proceso gaires, kaip gali būti nustatytos prioritetinės mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos kryptys bei konkretūs prioritetai. Į diskusiją, kaip rasti teisingiausią sprendimą, MOSTA pakvietė Lietuvos pramonininkų konfederaciją.
„Į mokslą ir inovacijas tiek Lietuva, tiek kitos Europos šalys, per pastarąjį programavimo etapą nemažai investavo. Derantis su kitomis sritimis – žemės ūkiu, susisiekimu ir su kitomis svarbiomis sritimis – bei sprendžiant, kiek bendrojo finansavimo galima skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, visada kyla klausimas, ar verta investuoti į mokslą, inovacijas, ką tai duoda, kokia tų didelių investicijų grąža ir poveikis, kiek tai realiai prisideda prie socialinės ir ekonominės gerovės?“ – kalbėjo MOSTA direktorė, kviesdama pramonininkus aktyviai dalyvauti ieškant sutarimo.
Pasak jos, visos suinteresuotos šalys turi rasti bendrą sutarimą, kaip geriausiai išnaudoti šalyje esantį potencialą, nuspręsti, kuriose srityse mokslo ir verslo bendradarbiavimas veiktų geriausiai. „Nereikėtų orientuotis tik į technologines inovacijas. Visas pasaulis išgyvena sunkmetį, ištekliai yra riboti, reikia atrasti, kaip juos nukreipti į prioritetus, kad jie būtų panaudoti realių problemų konkrečiam sprendimui“, – pridūrė MOSTA direktorė.
Lietuvos pramonininkų konfederacija pritaria – prioritetus nusistatyti būtina. Tačiau nerimą jiems kelia tai, kad sprendimas, kuria kryptimi toliau bus einama, nebūtų priimtas neišklausius visų nuomonių. „Tik viešumas mus ves teisingu keliu. Negerai, jei viskas daroma po paklode. Kas yra tie saugikliai, kurie parodys, kad pinigai panaudoti teisingai? Visuomenė turi būti ruošiama, vaikai, dešimtokai turi nuolat per televiziją ir radiją girdėti apie tai, kad švietimo srityje daug kas vyksta, o ne sukti į užsienį“, – pabrėžė Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „LINPRA“ prezidentas Vaclovas Šleinota.
Ši diskusija buvo tik vienas pirmųjų žingsnių, siekiant efektyviausio mokslo ir verslo bendradarbiavimo. „Kviečiu susitarti, nes rasti bendrus ir visiems priimtinus kertinius taškus reikia ne penkiems ekspertams, o visoms suinteresuotoms šalims“, – sakė J.Petrauskienė.
Visos ES šalys, taip pat ir Lietuva, šiuo metu ruošiasi naujam finansinio programavimo etapui ir rengia Pažangios specializacijos strategijas. Jose kiekviena šalis turi aiškiai pasakyti, kuriose srityse mato didžiausią savo potencialą ir kokias prioritetines kryptis pasirinks vystyti.
MOSTA yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.
