Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2022 sausio 13d. 11:33

Liūdnos žinios: 2021 m. užfiksuota karščiausia vandenynų temperatūra per visą istoriją

Globalinis atšilimas
123RF.com nuotr. / Globalinis atšilimas
Mokslininkai teigia, kad vandenynų temperatūros pokyčius lemia žmogaus sukelta klimato krizė, o rekordai viršijami jau šeštus metus iš eilės.

Temperatūra kyla, rūgščių didėja

Pasaulio vandenynai vis labiau kaista. Praėjusiais metais buvo užfiksuota karščiausia vandenynų temperatūra per visą istoriją, o šis rekordas buvo viršytas jau šeštus metus iš eilės, rodo naujausi tyrimai.

Mokslininkai teigia, kad vandenynų temperatūros kilimą pirmiausia lemia žmogaus sukelta klimato krizė.

Praėjusiais metais buvo užfiksuotas visų pasaulio vandenynų viršutinių 2000 metrų šilumos rekordas, nepaisant tebesitęsiančio La Ninjos reiškinio – periodinio klimato reiškinio, dėl kurio atvėsta Ramiojo vandenyno vandenys. 2021 m. rekordas viršija visus šiuolaikinius rekordus, siekiančius 1955 m. Antri pagal vandenynų karštį metai buvo 2020-ieji, o treti 2019-ieji.

„Vandenynų šiluma nepaliaujamai didėja visame pasaulyje, ir tai yra pagrindinis žmogaus sukeltos klimato kaitos rodiklis“, – „The Guardian“ sakė Kevinas Trenberthas, Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Kolorade klimatologas ir vienas iš tyrimo, paskelbto žurnale „Advances in Atmospheric Sciences“, autorių.

Straipsnyje teigiama, kad šiltesni vandenys skatina audras, uraganus ir ekstremalias liūtis, o tai didina didelių potvynių riziką. Įšilęs vandenyno vanduo plečiasi ir ardo didžiulius Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydus, iš kurių per metus ištirpsta apie 1 tona ledo, o abu šie procesai skatina jūros lygio kilimą.

Taip pat vandenynai sugeria apie trečdalį dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dioksido, todėl jie rūgštėja. Dėl to nyksta koraliniai rifai, kuriuose gyvena ketvirtadalis pasaulio jūrų gyvūnijos ir kuriais maitinasi daugiau kaip 500 mln. žmonių.

Pasauliui šylant dėl iškastinio kuro deginimo, miškų kirtimo ir kitos veiklos, vandenynai patiria didžiausią papildomo karščio poveikį. Per pastaruosius 50 metų vandenynai sugėrė daugiau kaip 90 proc. šilumos, todėl žmonija ir kitos sausumoje gyvenančios rūšys laikinai išvengė temperatūros šuolio, kuri būtų katastrofiška.

123RF.com nuotr./Taip atrodytų potvynio užtvindytas Londonas
123RF.com nuotr./Taip atrodytų potvynio užtvindytas Londonas

Vandenynai sugeria milžinišką šilumos kiekį. Praėjusiais metais viršutiniai 2000 metrų vandenyno sluoksniai, kuriuose vyksta didžiausias atšilimas, sugėrė 14 zetadžaulių (elektros energijos vienetas, lygus vienam sestilijonui džaulių) daugiau nei 2020 metais. Šis papildomos energijos kiekis yra 145 kartus didesnis už visą pasaulyje pagaminamą elektros energiją, kuri, palyginimui, sudaro apie pusę zetadžaulio.

Naujajame tyrime teigiama, kad ilgalaikis vandenynų atšilimas labiausiai pastebimas Atlanto ir Pietų vandenynuose, nors šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje nuo 1990 m. smarkiai padidėjo šiluma, o Viduržemio jūroje pernai buvo užfiksuotas aiškus temperatūros rekordas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

08:08
20:36
01:37

Adventur 2022

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką