Naudodami kameras ir kitą specialią įrangą, esančią ant NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, Smitho grupė nustatė, kad kadaise Marso šiauriniame poliuje plytėjo dideli sniego ir ledo sluoksniai.
Siekdami išsiaiškinti mūsų planetos istoriją mokslininkai gali prisikasti iki poliarinių kepurių ir pasiekti ledo mėginius. Kadangi sniegas ir ledas poliuose kaupiasi palaipsniui, praeities klimato pėdsakai po jais pasislepia. Informacija apie praeities klimatą yra „užrakinta“ duju burbuluose arba ledo nuosėdose.
Tačiau joks marsaeigis, esantis Raudonojoje planetoje, neturi galimybių prisikasti taip giliai, todėl Smithas tam panaudojo specialų MRO radarą, kuris nuotoliniu būdu gali tirti žemę.
Mokslininkai teigia, kad MRO įranga leido „panirti“ 2 km po ledo danga. Atkruti sluoksniai leido palyginti pokyčius įvairias Marso istorijos etapais.
Marse ledo amžius praėjo, tačiau ateityje Marso ledynmečiai bus dar intensyvesni dėl planetos sukimosi ir orbitos. Žemės sukimosi ašis laikui bėgant svyruoja dviem procentais, o Marse jos nuokrypis gali siekti 60 laipsnių.
Bėgant tūkstantmečiams Marsas vis atsiduria taške, kuomet pietų polius beveik visą vasarą būna prieš saulę, o Šiaurės poliuje būna tamsios šaltos naktys.
Mokslininkai teigia, kad Marsas šiuo metu yra pereinamoje stadijoje tarp ledo periodų, tačiau po 150 tūkst. metų galima tikėtis kito ledo amžiaus.
