Sekite 15min Google
Radinys aptiktas 2019 m., kai prie Deinhamo kaimo iš upės žvyrą kasę darbininkai pastebėjo neįprastus dvigubai smailėjančius geležinius daiktus ir apie juos pranešė Austrijos paminklų apsaugos institucijai.
Archeologas Peteris Trebsche iš Insbruko universiteto radinį pavadino „mažu stebuklu“, nes didžiausias Europoje priešistorinių geležies strypų telkinys nebuvo parduotas metalo laužui.
Žurnale „Antiquity“ paskelbtame tyrime Trebsche ir Prancūzijos Belforto-Montbéliardo technologijos universiteto archeologė Marion Berranger nustatė 193 sveikus ir 307 dalinius strypus – iš viso mažiausiai 500 vienetų. Sveiki strypai vidutiniškai buvo 28,5 cm ilgio ir svėrė apie 2 kg. Bendra radinio masė siekė maždaug 1 toną.
Tai nebuvo pagaminti ginklai ar kiti galutiniai gaminiai. Dvigubai smailėjantys strypai buvo pusgaminiai, iš kurių kalviai galėjo gaminti įvairius geležinius daiktus. Tyrėjų skaičiavimu, iš šio metalo būtų buvę galima nukalti apie 500 kalavijų arba iki 8 000 geležinių vinių.
Kadangi strypai buvo aptikti kasant žvyrą ekskavatoriumi, jų pirminė archeologinė aplinka buvo sunaikinta, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip jie pateko į Dunojų. Tyrėjai neatmeta ritualinio paaukojimo galimybės, tačiau, jų teigimu, geležies strypai upėse dažniausiai laikomi transportuojant prarastais kroviniais. Prieš atsirandant geležinkeliams sunkūs kroviniai dažnai buvo gabenami vandens keliais.
Panašių strypų rasta Manchinge, Vokietijoje, maždaug už 200 km, todėl mokslininkai mano, kad Deinhamo radinys galėjo būti pagamintas Bavarijoje. Šiuo metu analizuojami strypuose esantys elementų pėdsakai, kurie turėtų padėti nustatyti jų geografinę kilmę.
Pasak Trebsche, tai, kad geležies buvo pagaminta ir vienu metu gabenta tokiais dideliais kiekiais, rodo, jog III–II a. pr. Kr. Dunojaus regione geležies gamyba buvo pasiekusi gerokai didesnį mastą.
