„Vėl pasikoregavo prognozė į šaltesnę pusę, bet po paros ar dviejų ji vėl gali pakrypti į šiltesnę pusę. Tai nėra labai dažnai nutinkantis dalykas, bet pasitaiko. Ypač šį sausį tokių atvejų nutinka. Tam tikra prasme tokių apsiskaičiavimų kaltininkas – regione įsitaisęs šaltas ir tankus oras bei visur esanti sniego danga. Atslinkęs šiltesnis oras žemės paviršiaus nepasiekia“, – pastebi meteorologas Gytis Valaika savo feisbuko puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Jis paaiškino, kaip sudaromos šiuolaikinės orų prognozės.
„Yra pykstančių, bet niekaip nesuprantančių kaip gimsta šiuolaikinės orų prognozės. Visos jos – sudėtingas matematinis skaičiavimas įvedant į modelį dabartinio momento orų sąlygas atmosferoje, taip pat esančias sąlygas vandenynuose/jūrose ir ant žemės.
Pagal esamos situacijos duomenis bandoma skaičiuoti į priekį kas nutiks ateityje, todėl prognozės nėra ir manau niekada nebus šimtaprocentinio tikslumo. Suskaičiavus visada būna netikslumų. Dažnu atveju jie labai nedideli ir nejuntami. Kartais lengvai pastebimi visiems.
Net naujausi dirbtinio intelekto modeliai, kurie mokosi prognozuoti pagal praeityje buvusius orus, lygiai taip pat apsiskaičiuoja. Labai džiaugsiuosi, jeigu DI vieną dieną sugebės perprasti atmosferą.
Taip pat labai neteisinga sakyti, kad orų modeliai tik spėlioja orus. Jeigu spėliotų, tuomet iš viso jokių normalių orų prognozių neturėtumėme. Įdomu kaip reikėtų spėlioti, kai reikėtų atspėti kiekvienai valandai temperatūros reikšmę, kritulių kiekį ir fazę, slėgį bei jo pokytį, vėjo greitį bei kryptį, debesuotumą procentais ir t.t. Pabandykit paspėlioti visa tai susirašę ant lapo kiekvienai valandai ir po to pasižiūrėkit kiek tiksliai gavosi“, – sako jis.
