2026-07-05 14:35

Mokslas apie pasąmonę: sapnai, baimės ir automatinės reakcijos

Ar kada nors susimąstėte, kodėl kartais žmogus mums iškart nepatinka, nors sąmoningai negalime paaiškinti kodėl? Tokias organizmo reakcijas dažnai vadiname pasąmoningomis. Apie tai, kaip veikia pasąmonė, automatinės reakcijos, pirmasis įspūdis, sapnai ir traumos, taip pat ar pasąmonę iš tiesų galima „perprogramuoti“, interviu 15min papasakojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. Ksenija Čunichina.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Mokslas apie pasąmonę
Mokslas apie pasąmonę / 15min montažas

Kasdienėje kalboje pasąmonės sąvoka vartojama labai plačiai – ja dažnai aiškiname intuiciją, sapnus, įpročius ar sunkiai suprantamas emocines reakcijas. Vis dėlto, žvelgiant iš šiuolaikinio mokslo perspektyvos, pasąmonė nėra mistinis reiškinys.

Pasak dr. K.Čunichinos, moksle dažniau kalbama apie nesąmoningą informacijos apdorojimą arba automatinius procesus, kurie vyksta smegenyse be mūsų sąmoningos kontrolės.

Tokie procesai gali lemti pirmą įspūdį apie žmogų, baimės reakcijas, išmoktus įpročius ar net tai, kaip kūnas reaguoja į ankstesnes traumines patirtis.

Asmeninio archyvo nuotr./Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. Ksenija Čunichina
Asmeninio archyvo nuotr./Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. Ksenija Čunichina

Apie tai, kodėl smegenys kartais žmogų ar situaciją įvertina greičiau, nei spėjame sąmoningai pagalvoti, kaip mokslininkai tiria nesąmoningus procesus, kokie mitai apie pasąmonę vis dar paplitę, ar sapnai turi slaptą prasmę ir ką iš tiesų reiškia „perprogramuoti“ savo reakcijas – pokalbis „Mokslas apie“ straipsnių cikle su dr. K.Čunichina.

– Kas yra pasąmonė?

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą