Naujo tyrimo duomenimis, maitinimasis sąvartynuose, o ne maisto paieška laukuose ir pelkėse, gali padėti gandrams taupyti energiją ir padidinti jų išgyvenamumą.
Tačiau, kaip nustatė Vienos veterinarijos medicinos universiteto mokslininkai, dėl to paukščiai susiduria su plastiku, sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis medžiagomis, kurios gali sukelti ilgalaikius neigiamus padarinius sveikatai.
„The Guardian“ cituojamame tyrime buvo nagrinėjamos baltųjų gandrų populiacijos Lenkijoje, kur šie paukščiai tik pastaraisiais metais pradėjo dažniau lankytis sąvartynuose, o tai leido mokslininkams palyginti gandrus, taikančius skirtingas maisto ieškojimo strategijas.
Lenkijoje gyvena apie šeštadalis pasaulio baltųjų gandrų populiacijos – šalyje lizdus susisukę apie 45 000 veisimosi porų. Šis paukštis laikomas savotišku nacionaliniu simboliu, glaudžiai susijusiu su folkloru ir kaimo kultūra.
Tyrimas parodė, kad sąvartynuose besimaitinantys gandrai turi didesnę kūno masę ir didesnes energijos atsargas nei tie, kurių mityba yra įprasta. Tai suteikia jiems daugiau išteklių veistis ir auginti jauniklius lizde.
„Mūsų partneriai iš Lenkijos taip pat nustatė, kad baltieji gandrai sąvartynuose dažniausiai lankosi veisimosi sezono viduryje, kai maisto poreikis lizde esantiems jaunikliams pasiekia piką“, – leidiniui „The Guardian“ sakė tyrime dalyvaujantis doktorantas Anustup Bandyopadhyay.
Tačiau mokslininkai taip pat aptiko požymių, kad su sąvartynuose randamu maistu susijusi mityba gali lemti DNR pažeidimus net vos vienos savaitės amžiaus paukščių jaunikliams.
Tyrimas taip pat leidžia manyti, kad nuolatinis išmestų maisto likučių prieinamumas sąvartynuose gali priversti gandrus keisti savo migracijos įpročius: kai kurie iš jų gali atsisakyti tradicinės žiemos migracijos į Afriką ir likti Europoje ištisus metus, maitindamiesi sąvartynų maisto šaltiniais.
