Mūsų visų DNR kode yra transpozicinių elementų (TE) – sekų, kurios gali persikelti arba „peršokti“ iš vienos sekcijos į kitą.
Jei DNR yra tarsi biologinis mūsų kūno planas, tai TE yra šio plano dalys, kurios gali judėti genome – tai natūralus procesas žmonėms ir kitiems gyvūnams, tačiau jei jis nėra kruopščiai kontroliuojamas, gali sukelti problemų.
Anksčiau nustatę molekulinių reakcijų seką, vadinamą Piwi-piRNA keliu, ir nustatę jos vaidmenį kontroliuojant TE, Eötvös Loránd universiteto Vengrijoje tyrėjai norėjo patikrinti, ar manipuliuojant šia seka kaip nors pasikeis Caenorhabditis elegans kirmėlių senėjimo procesas.
Mokslininkai pastebėjo, kad kirmėlės gyveno pastebimai ilgiau, kai TE aktyvumas buvo sumažintas naudojant Piwi-piRNA, o tai leidžia manyti, kad iš dalies mūsų kūnai sensta dėl to, kad šie šokinėjantys genai juda DNR genome.
Pasak molekulinės genetikos specialisto Adamo Sturm iš Eötvös Loránd universiteto, tai atveria duris daugybei galimų pritaikymo galimybių medicinoje ir biologijoje.
Iki šiol nebuvo aišku, ar ląstelės senėjimas turėjo įtakos TE aktyvumui, ar TE aktyvumas turėjo įtakos ląstelės senėjimui. Atlikus šį tyrimą C. elegans kirmėlėmis paaiškėjo, kad pastaroji hipotezė yra teisinga, ir tai leidžia mums dar kartą suprasti, kaip organizmai sensta.
Be to, tyrėjai taip pat pastebėjo, kad senstant kirminams didėja DNR N6-adenino metilinimas TE segmentuose, t. y. tam tikras genų aktyvumo pokytis, kuris didina TE aktyvumą, todėl galima daryti išvadą, kad senstant TE tampa labiau užimtos.
Tai įdomūs atradimai, o vėliau galbūt galėsime pakeisti ir paveikti šią TE elgseną, kad ląstelės nesenėtų taip greitai, kaip kitu atveju.
Nemirtingais netapsime, tačiau galbūt galėsime užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų mažiau problemų dėl ligų ir negalavimų.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“.
