Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 11 13, 12:00

Mokslininkai rado būdą, kaip sustiprinti žmogaus klausą triukšmingose situacijose

Jei jums sunku susigaudyti greitame pokalbyje ar pokalbyje triukšmingoje patalpoje, gali būti, kad dėl to kaltos smegenų problemos, susijusios su greitų garso pokyčių apdorojimu. Naujajame tyrime pateikiamas mokymo metodas, kuris gali padėti išspręsti šią problemą ir pagerinti klausymosi gebėjimus, rašo sciencealert.com.
Klausa
Klausa / 123RF.com nuotr.
Temos: 2 Garsas Klausa

Tai vadinamasis greičio atpažinimo mokymas, kurio metu lavinama, kaip smegenys gali atskirti garsų greitį. Kaip rodo tyrimas, šis metodas galėtų pagerinti milijonų vyresnio amžiaus žmonių klausą, žinoma, turint omenyje, kad su amžiumi mūsų gebėjimas atsirinkti garsus mažėja.

Kaip rašo sciencealert.com, subtilių garsų pokyčių pastebėjimas priklauso nuo smegenų gebėjimo apdoroti garsinius dirgiklius per tam tikrą laiką, vadinamo klausos laikiniu apdorojimu. Tai turi įtakos ne tik kalbos supratimui, bet ir padeda suprasti kiekvieną garsą, kuris pasiekia mūsų ausis.

„Esame matę įrodymų, kad šie laiko apdorojimo trūkumai gali būti pagerinami gyvūnų modeliuose, tačiau tai pirmas kartas, kai tai įrodėme žmonėms“, – sako klausos neurobiologė Samira Anderson iš Merilendo universiteto.

Atliekant tyrimą 40 savanorių iš viso buvo mokomi sugebėti atskirti garsą pagal greitį. Per devynis 45-60 minučių trukmės užsiėmimus dalyviai turėjo atskirti greita seka grojamų tonų rinkinius.

Mokymų metu šie asmenys turėjo pastebėti dažnio pokyčius, t.y. nustatyti, kurie serijos tonai yra aukštesni ar žemesni. Panašūs testai buvo naudojami prieš ir po treniruotės, siekiant įvertinti kiekvieno dalyvio gebėjimą atpažinti girdimo garso pokyčius.

Palyginti su kontroline 37 dalyvių grupe, kurios užsiėmimų metu buvo atliekami paprastesni tonus atpažįstantys pratimai, asmenų, kurie buvo mokomi atpažinti dažnį, gebėjimas atpažinti garso aukščio ir greičio pokyčius pagerėjo.

Gerų rezultatų pasiekta tiek tarp jaunų, tiek tarp vyresnio amžiaus dalyvių, turinčių tam tikro lygio klausos sutrikimų.

123RF.com nuotr./Klausa
123RF.com nuotr./Klausa

Apskritai garso atpažinimo testo rezultatai po mokymo proceso buvo geresni nei prieš tai – kai kurių vyresnio amžiaus savanorių rezultatai po mokymo buvo panašūs į jaunesnių savanorių rezultatus prieš mokymą.

Rezultatai rodo, kad klausos mokymas gali iš dalies atkurti vyresnio amžiaus klausytojų laikinį apdorojimą, ir pabrėžia kognityvinės funkcijos vaidmenį šiems laimėjimams, rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje.

Ankstesniuose tyrimuose taip pat buvo nagrinėjama ši idėja: pavyzdžiui, buvo įrodyta, kad muzikinis mokymas pagerina normalią klausą turinčių žmonių laiko apdorojimo gebėjimus. Mokslininkai taip pat pastebėjo įrodymų, kad smegenys ir senatvėje išlaiko tam tikrą plastiškumą (gebėjimą keisti ar perkurti jungtis).

Šiuo tyrimu buvo siekiama toliau tirti šias sritis, ypač siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį klausos laiko apdorojimui gali turėti jaunesnių ir vyresnių asmenų klausos laikinis apdorojimas atliekant tokio pobūdžio tempo mokymo pratimus.

Žinoma, reikėtų platesnių tyrimų šioje srityje. Tęstiniam tyrimui mokslininkai nori įdarbinti papildomas žmonių grupes, kad surinktų daugiau duomenų apie tempo atpažįstant garsą mokymą ir jo galimą teigiamą poveikį.

Komanda taip pat nori išsiaiškinti, kaip reikalavimai atminčiai gali pakeisti šių pratimų poveikį.

„Gauti rezultatai teikia daug vilčių kuriant kliniškai pritaikomas klausos lavinimo programas, galinčias pagerinti vyresnio amžiaus klausytojų gebėjimą bendrauti sudėtingose situacijose“, – sako pagrindinė projekto tyrėja, audiologė Sandra Gordon-Salant, taip pat dirbanti Merilendo universitete.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of the Association for the Research in Otolaryngology“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką