152 milijonus dolerių kainavęs Australijos „Square Kilometre Array Pathfinder“ („Askap“) teleskopas įrengtas atokioje dykumoje Vakarų Australijoje. Jis susideda iš 36 lėkščių, kurių kiekvienos skersmuo siekia 12 metrų. Jos visos veikia kaip viena antena.
„Askap“ taip pat padės astronomams tirti vieną didžiausių visatos paslapčių – tamsiąją energiją. Manoma, kad būtent ši jėga verčia galaktikas tolti vis didėjančiu greičiu. Nors tiksliai ir nėra žinoma, kas yra tamsioji energija, manoma, kad ji gali sudaryti 73 procentus visos Visatos.
Mokslininkai „Askap“ pajėgumų prognozes sudarė naudodami jo specifikacijas ir kompiuterines simuliacijas. Alanas Duffy, „Askap“ komandos narys iš Vakarų Australijos universiteto, teigė: „Askap“ yra labai pajėgus teleskopas. Jo apžvalgos ras daugiau tolimesnių galaktikų, o jo tyrimai bus detalesni nei bet kurio kito radijo teleskopo pasaulyje.“
„Mes prognozuojamame, kad „Wallaby“ aptiks 600 tūkst. naujų galaktikų, o „Dingo“ – dar 100 tūkstantį galaktikų, kurios kosmose yra pasklidusios po trilijonus kubinių šviesmečių“, – pridūrė jis.
Teleskopas tirs galaktines vandenilio dujas, kurą, formuojantį žvaigždes ir analizuos kaip galaktikos pakito per pastaruosius 4 milijardus metų.
„Askap“ – dar ambicingesnio projekto, pavadinto „Square Kilometre Array“ („Ska“), pirmtakas. Planuojama, kad „Ska“ pradės veikti 2019 metais, o jo priėmimo stotys išsidėstys Pietų Afrikoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje, tad tai bus didžiausias pasaulyje radijo teleskopas. Visas jo antenas sudėjus kartu, radiaciją gaudantis plotas sieks maždaug 1 kvadratinį kilometrą.
