Tai gali pakeisti ne tik žmogaus genetinę medžiagą, bet ir perduodamą DNR (išimant „blogus“ genus ir įdedant potencialiai „gerus“) ir leisti aktyviai dalyvauti evoliucijoje.
Mokslininkai teigia, kad niekas neturėtų šiuo būdu keisti žmogaus genomo, kol nebus ištirtos visos galimos pasekmės.
Tačiau žurnale „Protein and Cell“ išspausdintame tyrime, kurį inicijavo mokslininkai iš Sun Yat-sen universiteto Kinijoje, teigiama, kad mažiausiai keturios mokslininkų grupės inicijavo žmogaus genomo modifikaciją embrionuose.
Mokslininkai mėgino keisti geną negyvybingame embrione, kuris būtų atsakingas už mirtiną kraujo ligą. Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad vis dar reikia atlikti daugybę tyrimų, jog būtų galima saugiai taikyti technologiją.
Jie naudojo technologiją CRISPR, kuri leidžia surasti blogas DNR dalis, jas iškirpti ir netgi pakeisti DNR, kad ši nesukeltų mirtinų ligų. Tačiau naudojant technologiją, kurios tikslumas kol kas menkas, tikėtini ir nepageidaujami pakeitimai.
Nors kinai naudojo embrionus, iš kurių negali išsivystyti gyvybė, technologijos taikymas kelia rimtų etinių klausimų, nes tai gali skatinti eksperimentus ir su gyvybingais embrionais.
Tyrėjai mano, kad technologija ateityje gali būti neįkainojama ir padėti pašalinti mirtinas ligas.
