Netiesinėje mikroskopijoje naudojami netiesiniai optiniai efektai. „Tai yra sąveikos su medžiaga, dėl kurių mes ir matome kažką per mikroskopą. Jei tos sąveikos nebūtų, daiktas būtų visiškai permatomas“, – apie šią technologiją komentuoja Fizinių ir Technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas dr. Danielis Rutkauskas.
Įprastos mikroskopijos atveju sąveika vyksta taip, kad vienas fotonas (šviesos dalelė) sąveikauja su medžiaga. O netiesinėje mikroskopijoje – keli fotonai vienu metu sąveikauja su medžiaga, ir iš to kyla netiesiškumo efektas.
„Mes konkrečiai vystome vadinamąją antros harmonikos generacijos mikroskopiją. Tai yra netiesinis optinis metodas: biologinė medžiaga, sąveikaudama su lazeriu, generuoja kitos spalvos šviesą. Pavyzdžiui, mes apšviečiame biologinį bandinį infraraudonųjų spindulių lazeriu, kurio bangos ilgis 1030 nanometrų – gerokai didesnis nei gali matyti žmogaus akis. O medžiaga generuoja šviesą, kurios bangos ilgis perpus mažesnis – apie 515 nanometrų, tai yra žalia šviesa, kurią jau galime matyti“, – pasakoja mokslininkas.
