Manoma, kad objektas yra mirštanti žvaigždė, skleidžianti energiją iš savo polių. Tačiau jis sukasi per lėtai, kad galėtų egzistuoti.
"Darant prielaidą, kad tai magnetaras, šis objektas neturėtų būti pajėgus skleisti radijo bangas. Tačiau mes jas matome", - pranešime teigė tyrimui vadovavusi Australijos Kurtino universiteto radioastronomė Natasha Hurley-Walker.
Šis objektas, kuriam suteiktas mokslinis pavadinimas GPM J1839-10, išsiskiria tuo, kad yra nepaprastai lėtas ir nepaprastai stabilus.
"Astronomai tikisi kosmose pamatyti pasikartojančių radijo signalų, tačiau paprastai jie mirksi ir išsijungia daug greičiau", - "The Conversation" sakė N.Hurley-Walker.
Anot NASA, savo gyvenimo pabaigoje žvaigždės gali suirti į neutronines žvaigždes - itin tankius objektus, kuriuose milijardai tonų materijos telpa į mažytę erdvę.
Kai kurios neutroninės žvaigždės iš savo magnetinių polių skleidžia ryškius šviesos ir energijos spindulius. Signalą užfiksuojame tik tada, kai spindulys nuplaukia virš mūsų planetos, panašiai kaip švyturio šviesa mirksi laivui, esančiam jūroje.
Dėl to Žemėje susidaro pasikartojantys blyksniai, kurie yra tokie nuoseklūs, kad pirmieji juos aptikę mokslininkai klaidingai manė, jog tai gali būti ateivių iš kosmoso ryšiai. Vėliau jie išsiaiškino, kad tai yra mirštančios žvaigždės, sklindančios per visatą, dūžiai.
Mokslininkai tikisi, kad pulsuojančios neutroninės žvaigždės sulėtės, kol pasieks "mirties liniją". Tai teorinė riba, kuri nurodo, kad per lėtai besileidžiančios žvaigždės netrukus mirs. Paprastai manoma, kad ši riba peržengiama, kai impulsai sulėtėja daugiau nei kelių minučių intervalu.
Tačiau komanda nustatė, kad impulsai iš GPM J1839-10 sklido kas 22 minutes. Ir kiekvienas jų galėjo trukti iki penkių minučių, o tai prieštarauja visiems lūkesčiams.
"Mūsų atrastas objektas sukasi per lėtai, kad galėtų skleisti radijo bangas", - sakė daktarė N.Hurley-Walker.
Ta pati komanda anksčiau buvo pastebėjusi kitą lėtą objektą, kuris pulsavo maždaug kas 18 minučių, o kiekvienas pulsas trukdavo iki minutės. Komanda iškėlė prielaidą, kad spinduliai sklinda iš magnetaro - neutroninės žvaigždės, turinčios intensyvų magnetinį lauką.
Tačiau GPM J1839-10 kišenėje turėjo dar vieną mokslui neįtikėtiną staigmeną.
Šio objekto impulsus daugelį metų nepastebimai fiksavo viso pasaulio observatorijos, kurie sklido kaip laikrodis, kas 1318,1957 sekundės, plius minus viena dešimtoji milisekundės dalis.
Šie impulsai turėjo išnykti bėgant laikui, tačiau pirmieji GPM J1839-10 impulsų įrašai datuojami 1988 m. - maždaug prieš 33 metus.
Tai gali reikšti, kad objektas yra visiškai naujo tipo žvaigždžių sistema.
Dabar komanda bandys suderinti savo stebėjimus su tuo, ką žinome apie žvaigždžių fiziką.
"Kad ir koks mechanizmas tai lemtų, jis yra nepaprastas", - sakė tyrėja.
