2014 m. balandžio 1 d. Amerikos fizikų bendruomenė paskelbė, kad tie darbai, kurių autoriai bus katės, taps viešai prieinami. Tai, žinoma, buvo balandžio pirmosios pokštas, tačiau jis turėjo realų pagrindą. 1975 m. Česteris, dar mokslinėje literatūroje vadinamas F. D. C. Willard vardu, tapo vieno mokslinio daro bendraautoriumi. Šiame darbe buvo detaliai aprašomas helio-3 izotopų elgesys labai žemoje temperatūroje, todėl tyrimai tikrai nebuvo lengvi. Ir visiškai nesusiję su katėmis.
Pasirodo, tai buvo gramatinės klaidos pasekmė. Fizikas ir matematikas Jackas H. Hetheringtonas nežinia kodėl visą savo darbą parašė pirmojo asmens daugiskaita (vietoje Aš rašė Mes). Keista klaida buvo pastebėta H. Hetheringtono kolegos, tačiau kaip ją ištaisyti? Šiais kompiuterių laikais pakaktų pasinaudoti viena iš programos funkcijų ir tiesiog greitai surasti ir pakeisti klaidinančius žodžius, tačiau tuomet darbas buvo tikrąja to žodžio prasme popierinis. H. Hetheringtonas nusprendė nesiterlioti – paprašė sekretorės tiesiog perspausdinti titulinį lapą, įtraukiant F. D. C. Willardo vardą, kurį jis priskyrė Česteriui.
Daugelis kolegų žinojo apie šį poelgį, tačiau darbas buvo publikuotas ir vėliau buvo plačiai cituojamas mokslinėje literatūroje. Katino pseudonimas pasklido po pasaulį, nors H. Hetheringtono bendradarbiams vis tiek kėlė šypseną. Apie tai garsiai kalbama nebuvo, nenorint pakenkti mokslininko ir Universiteto reputacijai, tačiau anksčiau ar vėliau tiesa turėjo neišvengiamai išaiškėti.
Vienas studentas, besidomintis šia sritimi, norėjo surasti pirmąjį tyrimo autorių H. Hetheringtoną, tačiau to padaryti negalėjo. Todėl pabandė surasti F. D. C. Willardą, o tai sukėlė profesorių juoko bangą. Visgi, tai nebuvo vienintelis Česterio darbas. Kiek vėliau Prancūzijoje buvo publikuotas kitas tyrimas apie helio-3 izotopą, kurio autorius taip pat buvo F. D. C. Willardas. Taip nutiko todėl, kad komanda negalėjo susitarti dėl galutinės darbo versijos ir nusprendė savo pavardžių prie autorių net neminėti.
Nuo tų laikų Česterio pseudonimas yra labai plačiai pasklidęs, tačiau jau nebėra unikalus. Štai 2001 metais buvo publikuotas darbas apie giroskopus, kurio autorėmis buvo pažymėtos A. K. Geim and H.A.M.S. ter Tisha. Tisha buvo A. K. Geim žiurkėnas, o pati A. K. Geim vėliau laimėjo Nobelio premiją kaip viena iš grafeno atradėjų.
