Cukrus Visatoje
Radijo teleskopais mokslininkai pastebėjo glikolaldehido molekulę, plaukiojančią už 26 000 šviesmečių nuo Žemės esančiame regione. Čia tvyro aukšta temperatūra, tačiau nėra stiprios radiacijos, todėl užsimezgusi gyvybė turi šansų įsitvirtinti. Atradimas svarbus ir dėl to, kad molekulė rasta regione, kuriame gimsta žvaigždės. Tai reiškia, kad glikolaldehido gali būti visuose Visatos kampeliuose, kuriuose vyksta šis procesas. O tai – puikios naujienos nežemiškos kilmės gyvybės ieškotojams. „Pirmąkart glikolaldehidas, pati paprasčiausia cukraus molekulė, buvo aptiktas žvaigždes formuojančiame regione, kuriame gali egzistuoti planetų, tinkamų gyvybei“, – radinio svarbą apibendrino Londono universitetinio koledžo astrofizikė Serena Viti.
Kosmose niekam nereikia išnešti šiukšlių – jos tiesiog kaupiasi kosminėje stotyje. Tačiau kas per daug, tas nesveika: mokslininkai baiminasi, kad besikaupiantys šiukšlių kalnai gali imti kenkti kosmonautų sveikatai.
Anksčiau šią molekulę fizikai stebėjo galaktikos centre, kuriame dėl stiprios radiacijos gyvybė, kaip manoma, negali egzistuoti. Glikolaldehidas padeda organizmams konstruoti vadinamosios ribonukleininės rūgšties (RNR) molekules, kurios laikomos pačiomis svarbiausiomis, kalbant apie gyvybės Žemėje kilmę.
Kažin, jau ruošti sveikinimo atvirukus ateiviams ar vis tik paaiškės, kad cukrus ir lieka, kaip čia pasakius... tiesiog cukrumi?
Kosmoso sąvartynas
Kosmose niekam nereikia išnešti šiukšlių – jos tiesiog kaupiasi kosminėje stotyje. Tačiau kas per daug, tas nesveika: mokslininkai baiminasi, kad besikaupiantys šiukšlių kalnai gali imti kenkti kosmonautų sveikatai.
Šiukšlių išmetimas kosmose iki šiol tebėra opi problema: kol kas visos šiukšlės kartu su kosmonautais grįžta į Žemę. Išskyrus rusiškas šiukšles, mat Rusijos kosmoso užkariautojai per daug nesuka galvos ir jas tiesiog sudegina Žemės atmosferoje.
Problemėlė atrodo maža, bet vis tik erzinanti: jei tiesiog išmesi šiukšles lauk, jos niekur nedings, o suks orbitą aplink kosminę stotį. O jei išmesi jas kiek toliau, labai gali būti, kad jos nusės ant kitos planetos. „Paprastai, kai žmonės galvoja apie šiukšles kosmose, visi prisimena scenas iš „Žvaigždžių karų“, kur didžiuliai šiukšlių sūkuriai tiesiog plaukioja po kosmosą. Ką gi – tai yra visiška tiesa“, - sako Jeanas Hunteris, „ORBITEC“ profesorius. Tad specialistas NASA‘i pasiūlė išeitį: sukurti tokią kosminę „šiukšliadėžę“, kuri visas šiukšles perleistų per karšto oro gūsį ir padarytų jas visiškai bekvapes, absoliučiai sausas ir lengvas. Tuomet būtų kur kas lengviau jas „sandėliuoti“, o kosmonautai galėtų nebesibaiminti nemalonių kvapų ir nebemėtyti šlamšto į erdvę. „Mes nežinome, ar Marse yra gyvybės. Bet tikrai žinome, kad mūsų šiukšlės jau teršia šią planetą“, - sako J.Hunteris. Ką gi, tegu gerbiamas profesorius paskuba su savo išradimu: jei kada tektų emigruoti iš Žemės, būtų gėda kosmoso platybėse rasti sąvartyną...
