NASA marsaeigis „Curiosity“ užfiksavo keistų uolų nuotraukas, važiuodamas Antofagastos link – palyginti jauno, 10 metrų pločio smūginio kraterio, esančio Šarpo kalno (dar vadinamo Aeolis Mons) šlaituose, kuris iškilęs didesniame Geilo krateryje, netoli Marso pusiaujo.
NASA balandžio 14 d. paviešino dvi nespalvotas „žvynų“ nuotraukas, o kitą dieną NASA programinės įrangos ir kosminių skrydžių inžinierius Kevin M.Gill, internete paskelbė spalvotą šių uolienų stambaus plano vaizdą.
Nuotraukos buvo padarytos balandžio 7 ir balandžio 13 dienomis, kurios Marso laiku atitinka 4859 ir 4865 misijos dienas.
Neįprasta šių uolienų forma ir jų tankus susitelkimas sukėlė palyginimų su roplių, pavyzdžiui, krokodilų, žvynais, o kai kurie komentatoriai juokavo, kad šie dariniai atrodo tarsi „drakono“.
Kol kas nėra aišku, kiek tokių „žvynus“ primenančių uolienų buvo nufotografuota ir kokio jos dydžio, tačiau, remiantis NASA tinklaraščio įrašu iš balandžio 10 d., jos driekiasi per žemę „kelis metrus ir daugiau“.
Nors mokslininkai nebuvo nustebinti pamatę šiuos daugiabriaunius akmenis, dar vadinamus „poligonais“, juos nustebino didžiulis jų kiekis šioje vietovėje.
„Daugelio akmenų, per kuriuos važiuojame, paviršius turi neįtikėtinas tekstūras – tūkstančiai korių formos poligonų kerta jų paviršių. Esame matę panašių poligoninių raštų uolienų ir anksčiau, bet jų niekada nebuvo taip neįprastai daug“, – tinklaraštyje rašė NASA atstovė Abigail Fraeman.
Korį primenantys daugiakampiai Marse jau buvo matyti ir anksčiau – tiek mažesniuose, tiek didesniuose plotuose. Iki šiol tokios struktūros dažniausiai siejamos su išdžiūvusiu drėgnu moliu arba su po paviršiumi judančiu ir vėliau tirpstančiu ledu.
Vis dėlto šiuo atveju mokslininkai dar negali tiksliai pasakyti, kaip susiformavo būtent šios naujai pastebėtos formos.
