Prancūziškas batonas – ilgas ir plonas gaminys iš miltų, jo standartinis ilgis – maždaug 65 сm, plotis – 5–6 сm, o aukštis – 3–4 сm. Gyvuoja kelios šio batono atsiradimo versijos. Pirmoji skelbia, kad batonas atsirado Napoleono karų laikais XIX a. pr., kai prancūzų armijos kepėjai specialiai sukūrė ilgą ir ploną duoną, kad kareivis galėtų jį nešiotis tiesiog savo kelnių klešnėje.
Pagal kitą versiją batonas – ne prancūziškas gaminys, o austriškas. 1839 metais Paryžiuje buvo atidaryta konditerijos parduotuvė „Vienos bandelė“, o vienas jos gaminių buvo batonas, netrukus tapęs labai populiarus ne tik Prancūzijos sostinėje, bet ir visoje šalyje.
Kitų tyrėjų manymu, batonas pradėtas gaminti XIX amžiaus pabaigoje, kai prasidėjo Paryžiaus metro statyba. Tunelį kasė darbininkai iš visų Prancūzijos regionų ir tarp jų dažnai kildavo konfliktų. Kadangi kiekvienas statybininkas turėjo prie savęs peilį, skirtą duonai pjaustyti, tokie susirėmimai galėjo baigtis liūdnai. Тada metro projekto autorius paprašė konditerių pagaminti duoną, kurią būtų galima laužyti rankomis. Prancūzišką batoną iš tikrųjų priimta ne pjaustyti, o laužyti.
Vienaip ar kitaip, bet recepto „tradicinis prancūziškas batonas“ terminas buvo suformuluotas tik 1993 metų rugsėjo mėnesį, kai šalies vyriausybė išleido „duonos dekretą“, norėdami apsaugoti tradicinius gaminius nuo didžiųjų prekybos centrų įtakos, siūlančių tokius pat batonus gerokai prastesnės kokybės.
Dauguma kepėjų laiko savo receptus paslaptyje.
Paryžiuje kiekvieną dieną parduodama daugiau kaip pusę milijono batonų. Prancūziškas batonas sveria lygiai 200 gramų.
