Keli tyrimai parodė, kad mažiems vaikams vaizdo žaidimai pagerina pažintinius, samprotavimo ir matematinius gebėjimus. Tai ypač pasireiškia ikimokykliniame amžiuje, kai smegenys išgyvena labai svarbų vystymosi etapą.
Naujas tyrimas rodo, kad net paprasčiausi skaičių žaidimai daro labai didelį poveikį. Vos penkios minutės paprastų užduočių greitai ir gana radikaliai pagerina vaikų gebėjimą suprasti skaičių reikšmes ir kiekius.
Žaidimais mokslininkai vaikams parodė, kad jie turi intuityvius matematinius gebėjimus.
Yra žinoma, kad visi kūdikiai ir net gyvūnai gimsta su polinkiu suvokti kiekių reikšmes ir daugiau, ar mažiau naudoti savo „apytikslių skaičių sistemą“. Žurnale „Experimental Child Psychology“ buvo aprašyta, kaip žaidimais mokslininkai vaikams parodė, kad jie turi intuityvius matematinius gebėjimus, ir tam neprireikė priverstinai jų mokyti jokių naujų įgūdžių.
Komanda iš Džono Hopkinso universiteto (JHU) nusprendė sukurti vaizdo žaidimą, kuris lavintų primityvius vaikų matematinius gebėjimus.
Dėl šio tyrimo komanda „įdarbino“ 40 penkiamečių, kurie 5 minutes žaidė vaizdo žaidimą. Jie buvo paprašyti pasirinkti didesnį skaičių mėlynų arba geltonų taškų, kurie atsirasdavo ekrane. Tačiau vaikai tai turėjo daryti labai greitai, be galimybės juos suskaičiuoti. Balsas ekrane jiems pasakydavo, ar jie atliko užduotį teisingai, po kiekvieno pasirinkimo.
Viena grupė vaikų gavo žaidimo versiją, kurioje kiekviename ture mėlynų ir geltonų taškų užduotis sudėtingėjo. Kita grupė žaidė su sudėtingiausiais spalvų deriniais, o trečioji grupė gavo tiek paprastų, tiek sunkesnių variantų mišinį.
Po 5 minučių žaidimo vaikai turėdavo atlikti žodyno arba matematikos testus. Deja, spalvų testas nepagerino eksperimento dalyvių žodyno, tačiau tie vaikai, kurie gavo vis sudėtingesnius taškų derinius, gavo aukščiausius balus matematikos testuose – jie teisingai atsakė į 80 proc. klausimų.
Vaikai, kurie gavo tik sudėtingiausius spalvų derinius atsakė teisingai į 60 proc. klausimų, o kontrolinė grupė, kuri atliko įvairaus sunkumo užduotis, įveikė 70 proc. klausimų.
„Po šių tyrimų iškilo didelis klausimas, ar mes taip pat galime pagerinti žmonių intuityvius gebėjimus bet kuriame amžiuje,“ – teigia tyrimo bendraautorė Jinjing Wang.
Įdomiausia, kad grupė, atlikusi tą pačią, tačiau vis sudėtingėjančią užduotį, pasirodė geriausiai. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad žmonės gali padvigubinti mokymosi greitį, jei tai daro pritaikydami žaidimus. Toks reiškinys vadinamas „rekonsolidacija“, kai žaidimo metu susiformavusios neuronų jungtys vėliau yra pakeičiamos ir sustiprinamos, todėl jos geriau veikia ilgalaikėje perspektyvoje.
