Nesąžiningų pardavėjų darbdaviams gresia baudos iki 6,5 mln. Lt arba įmonės likvidavimas, o patys nelegalios programinės įrangos platintojai gali netekti laisvės iki 3 metų, rašoma pranešime spaudai.
Kaip teigė tarptautinei organizacijai BSA Lietuvoje atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („Baltic Law Office“) advokatas Andrius Pranckevičius, bet kuris techninės ar programinės įrangos pardavėjas, įdiegdamas ir parduodamas nelegalias kompiuterių programas, šiurkščiai pažeidžia išimtines autorių (šiuo atveju kompiuterių programų gamintojų) teises leisti atgaminti ir platinti savo kūrinius.
Nelegalios programinės įrangos platintojai rizikuoja gauti baudą iki 13 tūkst. Lt arba jiems gresia laisvės atėmimas iki trejų metų, o tokių platintojų darbdaviai gali užsitraukti baudą iki 6,5 mln. Lt.
Autorių teises mūsų šalyje garantuoja ir saugo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Bet kurio Lietuvos piliečio įsitraukimas į nelegalios programinės įrangos platinimą, pradedant atgaminimu (įdiegimu) ir baigiant neteisėtu pardavimu, laikomas šiurkščiu autorių teisių pažeidimu.
„Priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, nelegalios programinės įrangos platintojai rizikuoja gauti baudą iki 13 tūkst. Lt arba jiems gresia laisvės atėmimas iki trejų metų, o tokių platintojų darbdaviai gali užsitraukti baudą iki 6,5 mln. Lt arba įmonės likvidavimas“, – šalies baudžiamojo kodekso nuostatas pristatė advokatas A.Pranckevičius.
Teisininkas teigė, kad šalia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės yra taikoma ir civilinė atsakomybė – privalomas nuostolių atlyginimas arba kompensacijos sumokėjimas už atliktus autorių teisių pažeidimus autorių teisių turėtojui. Lietuvos įstatymai suteikia autorių teisių turėtojui teisę reikalauti kompensacijos iki 130 tūkst. Lt, taip pat reikalauti pažeidėjo lėšomis paskelbti teismo sprendimą visuomenės informavimo priemonėse.
Pavyzdžiui, į „populiariausią“ nelegalių kompiuterinių programų rinkinį įeina tokios kompiuterių programos, kaip „Autodesk AutoCAD“, „Adobe Photoshop“, „Microsoft Windows“, „Microsoft Office“. Toks nelegalus programų paketas paprastai yra pardavėjo „dovanojamas“ už kompiuterio pirkimą arba paprašoma sumokėti iki 300 Lt.
Teisėtai įsigijus šias programas, jos kainuotų per 20 tūkst. Lt. Būtent tokio dydžio kompensaciją pardavėjui arba jo darbdaviui tektų sumokėti už autorių teisių pažeidimą, t.y. už neteisėtai įdiegtas ir parduotas kompiuterių programas. Be to, kaip jau minėta, nesąžiningai dirbančiam pardavėjui bei jo darbdaviui tektų sumokėti baudą valstybei.
Piratavimo kaina Lietuvoje – beveik 100 mln. Lt
A.Pranckevičius atkreipė dėmesį, kad piratavimas daro milžinišką žalą tiek vartotojams, tiek šalies ekonomikai. Kasmet BSA atliekamo programinės įrangos piratavimo tyrimo duomenimis, skirtingai nuo kitų Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje pastaraisiais metais piratavimo rodiklis nemažėjo ir siekė 54 proc. Tai reiškia, kad dažniau nei kas antrame parduotame asmeniniame kompiuteryje buvo įdiegta nelegali programinė įranga.
Vadovaujantis BSA ir partnerių atlikto pasaulinio piratavimo lygio tyrimu, 2010 metais Lietuvoje neteisėtai naudotų kompiuterinių programų vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių (apie 96 mln. Lt).
Nuo šios sumos nėra sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą, nelegalios programinės įrangos platinimas neigiamai veikia darbo rinką ir sąžiningo verslo plėtrą.
