Marse, Neretva Vallis slėnyje, kuriuo kadaise tekėjo upė, nešusi vandenį į 49 km skersmens Jezero kraterio deltą, mokslininkai aptiko didesnę nei kada nors anksčiau Marso uolienose užfiksuotą nikelio koncentraciją. Įvertinus platesnį geologinį kontekstą, šis metalas suteikia užuominų apie regiono cheminę istoriją ir papildo planetos praeities dėlionę, rašoma moksliniame žurnale „Nature Communications“.
„Nors nikelis Marse buvo aptiktas ir anksčiau, išskyrus geležies ir nikelio meteoritus, rastus planetos paviršiuje, tai yra svarbiausias mūsų aptikimas iki šiol“, – „ScienceAlert“ sakė Purdue universiteto mokslininkas Henry Manelski.
Nikelis Marse nėra retas, tačiau dažniausiai jis randamas meteoritų fragmentuose, išsibarsčiusiuose po raudonosios planetos paviršių.
2024 m., kai NASA zondas „Perseverance“ važiavo per seniai išdžiūvusį Neretva Vallis slėnį, jis aptiko keletą neįprastų uolų, įskaitant ir neįprastai šviesią atidengtos uolienos dalį, kurią mokslininkai pavadino „Bright Angel“ (liet. „Šviesus angelas“).
Paaiškėjo, kad „Bright Angel“ pasižymi keliomis įdomiomis savybėmis, kurios Žemėje dažnai siejamos su mikrobų veikla. Tarp jų – jos sudėtyje esantys geležies sulfido mineralai, panašūs į piritą (dažnai randamą mikrobų turtingoje aplinkoje) bei organiniai junginiai.
Koncentracija itin didelė
Vykdydamas savo užduotis, „Perseverance“ surinko duomenis apie daugelio Neretva Vallis slėnio uolienų sudėtį, kuriuos H.Manelski ir jo kolegos išsamiai išanalizavo Žemėje, ieškodami užuominų apie šių uolų susidarymą. Būtent šios analizės metu išryškėjo ypač didelė nikelio koncentracija.
Iš 126 nuosėdinių uolienų ir aštuonių uolienų paviršių, kuriuos ištyrė „Perseverance“, mokslininkai nustatė, kad 32 iš jų nikelio koncentracija siekia iki 1,1 proc. masės. Tačiau svarbios buvo ir kitos šiose uolienose aptiktos medžiagos.
„Nikelio turtingas geležies sulfidas Žemėje aptinkamas senovinėse nuosėdinėse uolienose. Kadangi geležies sulfidas gali lengvai suirti deguonies turtingoje aplinkoje, jo buvimas senosiose Žemės uolienose yra vienas iš įrodymų, rodančių, kad ankstyvoji Žemės atmosfera kadaise buvo itin skurdi deguonimi“, – paaiškino H.Manelski.
Vandeninga aplinka
Šių mineralų buvimas taip pat rodo dinamišką, vandeningą aplinką. Manoma, kad Neretva Vallis uolienos susiformavo veikiant vandens srautams, kurie judėjo per nuosėdas ir laikui bėgant skatino chemines reakcijas.
Mokslininkai spėja, kad nikelis galėjo būti atgabentas su meteoritu, o vėliau ištirpo ir iš naujo paskirstė vandenyje. Tačiau čia iškyla dar viena įdomybė – Žemėje nikelis yra būtinas elementas daugeliui organizmų, įskaitant mikrobus.
Nustatyta nikelio koncentracija rodo, kad šis elementas galėjo būti prieinamas gyviems organizmams, nors mokslininkai ir netvirtina, kad Marse iš tiesų egzistavo gyvybė.
