Sekite 15min Google
Šiuo metu fondas yra atsisakęs investicijų į 14 įmonių, tarp kurių yra tokios pramonės milžinės kaip „Airbus“, BAE „Systems“, „Boeing“, „Lockheed Martin“ ir „Safran“, nes šios bendrovės kuria arba gamina branduolinius ginklus bei jų komponentus.
Norvegijos vyriausybė nurodė peržiūrėti fondo etikos gaires. Tai padaryta po kritikos dėl investicijų į grupes, kaltinamas prisidėjimu prie karo Gazos Ruože. Šiam tikslui sukurta komisija, kuriai vadovauja buvęs centrinio banko vadovas Sveinas Gjedremas, ketvirtadienį pristatė savo rekomendacijas.
Ataskaitoje teigiama, kad fondas galėtų investuoti tik į tas branduolinių ginklų bendroves, kurios yra „įsikūrusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje apibrėžtose branduolinę ginkluotę turinčiose valstybėse, kurios kartu yra ir Norvegijos sąjungininkės“.
„Tai reiškia, kad į fondo portfelį bus grąžinti keli JK, Prancūzijos ir JAV ginklų gamintojai“, – pristatydamas 434 puslapių dokumentą kalbėjo S. Gjedremas.
Rekomendacijos dar turės būti pateiktos plačioms konsultacijoms. Vėliau vyriausybė savo išvadas pristatys parlamentui balsavimui, kuris numatytas kitą pavasarį.
Norvegijos fondas yra investavęs į daugiau nei 7000 įmonių visame pasaulyje. Bendrai jis valdo apie 1,5 proc. visų pasaulio biržoje kotiruojamų bendrovių akcijų, todėl yra didžiausias vienintelis investuotojas pasaulyje.
